Rengiantis plačiau taikyti viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) valstybės susisiekimo projektams įgyvendinti, Susisiekimo ministerijos iniciatyva šios srities specialistams surengtas informacinis seminaras – diskusija.
„Lietuvoje šioje srityje daromi dar tik pirmieji žingsniai, tačiau tai naujas ir efektyvus būdas, siekiant sukurti modernią transporto infrastruktūrą, kuriai reikia nuolatinių milžiniškų investicijų“, – sveikindamas seminaro dalyvius sakė Susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius.
Seminaras buvo skirtas valstybės institucijų ir įstaigų atstovams, atsakingiems už investicijų į susisiekimo sektorių planavimą ir investicinių projektų įgyvendinimą. Renginyje dalyvavo Transporto investicijų direkcijos, Lietuvos automobilių kelių bei Pasienio kontrolės punktų direkcijų prie Susisiekimo ministerijos specialistai, AB Lietuvos paštas, Civilinės aviacijos administracijos, VĮ „Oro navigacija“ ir šalies tarptautinių oro uostų atstovai, geležinkelių ir vandens transporto specialistai.
Seminaro metu Didžiosios Britanijos specialistai pristatė tarptautinę tokiu būdu įgyvendintų susisiekimo projektų patirtį. Centrinės projektų valdymo agentūros VPSP kompetencijų centro darbuotojai supažindino su pridėtinės vertės nustatymo būdais, analizavo galimybes didinti projektų efektyvumą, įvertinti investavimo sąnaudas ir naudą, taip pat projektų įgyvendinimo rizikos pasidalijimą, partnerystės sutarties valdymo ypatumus.
Šiais mokymais siekiama tinkamai pasirengti VPSP projektų įgyvendinimui, suteikti projektus įgyvendinančioms institucijoms reikalingas konsultacijas įprastų investicijų bei VPSP projektų rengimo ir įgyvendinimo etapuose.
Seminaras surengtas įgyvendinant projektą „Viešojo bei privataus sektorių partnerystės skatinimas“ pagal 2007–2013 m. Žmoniškųjų išteklių plėtros veiksmų programos prioritetą „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“. Šiam projektui suteikta Europos socialinio fondo parama.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras