Susitikimas su Pskovo srities Valstybinės autotransporto priežiūros valdybos pareigūnais
2011-02-08
LINAVA
1,235
Rusijos Federacijos Pskovo srities Valstybinės autotransporto priežiūros valdybos pareigūnai pastaruoju metu griežtai kontroliuoja krovinius, gabenamus iš Lietuvos terminalų ir muitinės sandėlių, ir tokiems vežimams reikalauja pateikti trečiųjų šalių arba Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) leidimus. Labai dažnai transporto priemonės, neturinčios pirmiau paminėtų leidimų, nėra įleidžiamos į Rusijos teritoriją.
Siekdami aptarti susidariusią sudėtingą situaciją š. m. vasario 3 d. asociacijos LINAVA atstovybės Rusijoje vadovas Julius Salenekas ir Informacinio skyriaus vyr. specialistė Valerija Glebovienė susitiko su Pskovo srities valstybinės autotransporto priežiūros valdybos viršininku A. Aleksejevu ir viršininko pavaduotoju N. Elisejevu.
Rusijos pareigūnai pažymėjo, jog Lietuvos transporto įmonės, kertančios Pskovo srities pasienio kontrolės punktus, sudaro 50 % visų kertančių pasienio kontrolės punktus transporto priemonių. Buvo atkreiptas dėmesys, kad mūsų šalies vežėjai labai dažnai neturi leidimų negabaritinių arba sunkiasvorių ir pavojingų krovinių gabenimui, daug darbo ir poilsio režimo pažeidimų. Valstybinės autotransporto priežiūros valdybos pareigūnai akcentavo, kad vežėjai privalo patikrinimui pateikti kokybiškus tachografų spaudinius. Buvo pastebėta, kad kontrolę pasienio kontrolės punktuose palaipsniui perima muitinės tarnybų pareigūnai, o autotransporto priežiūros pareigūnai tikrins šalies viduje ir kontrolės svėrimo punktuose.
Susitikime LINAVA atstovai pabrėžė, kad tarptautinės prekybos ir tarptautinių krovinių gabenimo ypatumai tobulėja: daugelis Europos ir Rusijos Federacijos prekybos partnerių atlieka krovinių sandėliavimą Lietuvos logistikos centruose, vyksta krovinių konsolidavimas, o tai yra efektyvus būdas rinktinių krovinių sudarymui. Iš Lietuvos muitinės sandėlių ir terminalų po tam tikrų pavienių arba kompleksinių sandėliavimo, transportavimo, distribucijos ir tarpininkavimo paslaugų į Rusiją, tokius rinktinius krovinius gabena Lietuvos, Rusijos ir kitų šalių vežėjai. Buvo pažymėta, kad, remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos, kurios narėmis yra Lietuva ir Rusija, nuostatomis, vežimo sąvoką sieja su krovinio pakrovimo ir pristatymo vieta, bet ne su siuntėjo ir gavėjo buvimo vietomis ar su vežamoms prekėms taikomomis komercinėmis-finansinėmis operacijomis. Rusijos valstybinės autotransporto priežiūros valdybos reikalavimas pateikti tokiems kroviniams trečiųjų šalių leidimus neatitinka tarptautinių ir pačios Rusijos Federacijos teisės aktų, nes vežėjas gabena prekes maršrutu Lietuva – Rusija, naudojant tokiam vežimui trečiųjų šalių leidimą, bet faktiškai prekių neišvežant į trečią šalį, tokio leidimo panaudojimas tampa neteisėtas, nes vežimas yra dvišalis.
Rusijos pareigūnai pažadėjo įvertinti išsakytas pastabas, tačiau, savo ruožtu, apgailestavo, kad nėra reglamentuotas krovinių vežimas į Rusijos Federaciją iš laikinojo saugojimo sandėlių. Tikimasi, kad artimiausiu metu problema bus išspęsta ir draudimai atšaukti. Rusijos Federacijos Valstybinės autotransporto priežiūros valdybos atstovai atkreipė dėmesį, jog CMR konvencija nenumato, kad važtaraščio 1 punkte būtų nurodyti du skirtingų šalių siuntėjai, t.y. trečios šalies ir terminalas, esantis Lietuvoje. Tokiu atveju pareigūnams nepakanka duomenų vežimo ir tikslinio leidimo rūšiai nustatyti. Taip pat buvo pastebėta, jog konvencija numato krovinių vežimą, dalyvaujant keliems vežėjams, ir tokiu atveju, jų nuomone, visų operatorių duomenys turėtų atsispindėti CMR važtaraštyje, nurodant tikslias pakrovimo ir iškrovimo vietas ir datas. Rusijos pareigūnai teigė, jog kroviniams iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto trečiųjų šalių leidimų nereikalauja, nes tai numato susitarimai ir mišrios komisijos protokolų nuostatos. Buvo paneigta, jog tokie kroviniai neįleidžiami į Rusijos Federacijos teritoriją. Valstybinės autotransporto priežiūros valdybos atstovai atkreipė dėmesį, jog ir ateityje kreips ypatingą dėmesį į krovinį lydinčių dokumentų įforminimą, nes pareigūnams dažnai tenka girdėti vairuotojų, pravažiavusių posto kontrolę kalbas apie faktines krovinių pakrovimo vietas.
Asociacijos LINAVA atstovai taip pat susitiko su Pskovo teisinių konsultacijų firmos „Jurvest” vykdančiuoju partneriu R. Obrascovu. Teisininkas vienareikšmiškai konstatavo, kad transporto pareigūnų reikalavimai vežimams iš Lietuvos terminalų ir muitinės sandėlių pateikti trečiųjų šalių leidimą yra neteisėtas ir sprendžiant šią problemą, tuo tikslu teikia konsultacijas karštos linijos telefonais:
Vežėjams, ketinantiems teisminio proceso tvarka apskųsti RF transporto parei¬gū¬nų veiksmus Asociacija LINAVA teiks finansinę ir juridinę konsultacijas.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras