Susitikime su Seimo Pirmininke – apie vežėjų patiriamus sunkumus

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Romas Austinskas, viceprezidentas Vytas Bučinskas, generalinis sekretorius Zenonas Buivydas ir prezidiumo patarėjas Vytautas Naudužas susitikę su Seimo Pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen pristatė didžiausius šiuo metu patiriamus iššūkius transporto sektoriuje ir diskutavo, kaip būtų galima padėti vis didesnius sunkumus patiriančiam verslui.

Susitikime kalbėta apie tai, kad Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama tuometinė minimali alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji (minimali) vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų pasipildo dienpinigiais, kurie mokami už kiekvieną išdirbtą dieną. Dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Vežėjai siūlo peržiūrėti šią sistemą ir panaikinti koeficientą. Dėl to nenukentėtų vairuotojų atlyginimai, o verslas turėtų galimybę išlikti konkurencingu su kitų šalių vežėjais, sumažinus šią administracinę naštą.

Aptarta ir vilkikų vairuotojų trūkumo problema, kurią dar labiau pagilino tai, kad socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė atsisakė skirti papildomai 15 tūkst. kvotų, kurios leistų paprasčiau įdarbinti tolimųjų reisų vairuotojais ne Europos Sąjungos (ES) šalių piliečius, kai dar gegužę baigėsi metinis kvotų limitas. Nuo to laiko verslas turi susimokėti už tokius leidimus 121 euro rinkliavą į valstybės biudžetą. Visgi ši sistema yra neefektyvi, nes dauguma šių leidimų dirbti (mokamų kvotų) lieka nepanaudos, kai dėl ilgų įdarbinimo procedūrų užsienio piliečiai įsidarbina kitose šalyse.

Kita opi problema – pagal šiuo metu galiojančią tvarką, transporto įmonė, padariusi minimalų pažeidimą dėl darbo laiko apskaitos, metus laiko negali gauti leidimų pas juos atvykti dirbti užsienio šalių piliečius ir pakeisti turimų leidimų. Vežėjų nuomone, dėl tokių minimalių pažeidimų yra žlugdomas verslas, nevertinant kompleksiškai to įtakos sektoriui, įmonės veiklai ir tokia tvarka turėtų būti keičiama.

Asociacijos atstovai Seimo Pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen pristatė institucijose įstrigusį klausimą dėl 95 kodo mokymų. Būsimi profesionalūs vilkikų ir autobusų vairuotojai vietoj žadėtos supaprastintos jų parengimo tvarkos, kurią siūlė Susisiekimo ministerija, gali sulaukti priešingo rezultato – jau nuo kitų metų vairuotojų mokymų trukmė gali smarkiai pailgėti, o mokymų paslaugos gerokai pabrangti. Vežėjai Seimo Pirmininkės prašo tarpininkauti sprendžiant šį klausimą, kuris pernelyg ilgai įstrigęs.

Asociacijos atstovai taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvoje būtina griežtinti vežėjų iš trečiųjų šalių kontrolę, kurie mūsų šalies keliais neretai važiuoja ne pačios geriausios techninės būklės sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nuo 2023 m. įsigaliosiantys pakeitimai kelių mokestį tam tikrais atvejais išaugins net 20 kartų, kas gali lemti didesnes paslaugų ir prekių kainas vartotojams.

Čia – LNK reportažas apie vežėjų problemas.