Tarp sankcijų ir partnerystės: Lietuva ir Centrinės Azijos šalys

Nepaisant Rusijai taikomų ribojimų, atrodo, kad šiai šaliai pavyksta išlikti lanksčiai ir apeiti šias kliūtis. Nemažai prekių, kurios iš pradžių yra skirtos kitoms šalims, netrukus atsiduria Rusijoje, apeinant nustatytas sankcijas. Siekdama pažaboti šešėlinį eksportą į Rusiją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino sąrašą su 57 dvejopos paskirties prekėmis, kurias nuo šių metų liepos 3 d. draudžiama iš Lietuvos sausumos keliais vežti į Centrinę Aziją per Rusijos ir Baltarusijos teritorijas. Logistikos verslo atstovai fiksuoja, kad šalies eksportavimo apimtys Rusijos link mažėja. Tačiau ekonomistai teigia, kad šis eksporto sumažėjimas nėra tiesioginė sankcijų pasekmė. Nors Rusijos rublis nuvertėjo, Rusija vis tiek sugeba rasti kūrybingų būdų įsigyti reikiamų prekių bei paslaugų.

Nors draudimas vežti krovinius per Centrinę Aziją iš dalies padeda sumažinti prekių patekimo į Rusijos rinką galimybes, dėl jo smarkiai nukenčia Lietuvos prekybiniai ryšiai su šiuo regionu.

Eksporto potencialas ir sankcijų iššūkiai

Centrinė Azija su beveik 80 milijonų gyventojų, gyvenančių Uzbekistane, Kazachstane, Kirgizijoje ir Tadžikistane, tampa vis labiau trokštama rinka Europos eksportuotojams. Šių šalių ekonomika sparčiai auga, o jų sprendimas sumažinti vidaus degimo variklių automobilių kiekį 30 proc. iki 2030 m. rodo didžiulį potencialą Europos gamintojams teikti inovatyvias technologijas ir elektromobilius. Šiuo metu regione bando įsitvirtinti Kinijos gamintojai, kuriems sąlygos vystyti verslą Vidurinės Azijos šalyse yra daug palankesnės.

Centrinės Azijos šalys, siekdamos laikytis tarptautinių standartų ir užtikrinti prekių kilmės skaidrumą, investuoja į technologijas ir kontrolės sistemas. Pavyzdžiui, Kazachstanas ir Uzbekistanas stiprina prekių kontrolės sistemas, siekdami užkirsti kelią neteisėtam eksportui į Rusiją. Prekių ženklinimas, buhalterinės programos ir bankinė kontrolė yra pagrindinės šių šalių priemonės neteisėtam eksportui į Rusiją pažaboti.

Tranzito garantijos yra vienas iš būdų, kuris gali padėti užtikrinti, kad prekės būtų pristatytos ten, kur numatyta, o ne patektų į neleistinas rinkas. Be to, gamintojo deklaracijos reikalavimas yra dar vienas svarbus žingsnis siekiant, kad prekės nebūtų naudojamos kariniais ar kitais neleistinais tikslais.

Vienas iš būdų, kuriuo siekiama pažaboti nesąžiningus vežėjus ir užtikrinti, kad prekės nebus išvežtos į Rusiją – įpareigojimas muitinės tarpininkams pateikti dokumentus, įrodančius, kad prekės, eksportuotos į Centrinę Aziją, per 40 dienų iš tikrųjų buvo ten išmuitintos ir sumokėti mokesčiai. Šioje situacijoje muitinės tarpininko vaidmuo yra suteikti kroviniui garantiją ir užtikrinti, kad visi reikiami dokumentai būtų tinkamai pateikti. Tai reiškia, kad jis veikia kaip tarpininkas tarp vežėjo ir muitinės, bet nėra tiesiogiai atsakingas už krovinio likimą.

Dalies muitininės tarpininkų Lietuvos ir ES institucijoms siūlomas prekių judėjimo duomenų bazės sukūrimas padėtų užtikrinti skaidrumą visame logistikos procese. Ši sistema leistų atsekti prekės pardavėją, pirkėją ir atsakingą logistikos įmonę, užtikrinant, kad prekės nebūtų perparduodamos, ypač iš Centrinės Azijos į Rusiją.

Abiem pusėm naudinga partnerystė

Paprasti tiekimo maršrutai, tokie kaip oro transportas ar kelias per Gruziją, Azarbaidžaną ir vėliau keltu į Kazachstaną, šiuo metu yra labai paklausūs – muitinės tarpininkų įmonės gauna nemažai vežėjų užklausų paskaičiuoti kaštus būtent šiam maršrutui. Atsižvelgiant į tai, kad regione trūksta infrastruktūros dideliam automobilių srautui, vežėjai ieško alternatyvų. Dėl to jiems siūlomi keltai iš Rumunijos, o įmonės aktyviai ieško partnerių, kad palengvintų šį procesą.

Taigi, siekiant išnaudoti Vidurinės Azijos ekonominį potencialą, būtina investuoti į naujus tranzito maršrutus, infrastruktūrą ir technologijas, kurios užtikrintų greitą ir saugų krovinių pristatymą. Taip pat svarbu stiprinti Europos šalių ir Vidurinės Azijos šalių partnerystę, teikiant techninę pagalbą ir ekspertų žinias, kad būtų užtikrintas tvarus ekonominis bendradarbiavimas tarp šių regionų.

Galiausiai, Vidurinė Azija nėra tik prekių vartotojas. Tai taip pat galimas žaliavų tiekimo šaltinis Europos įmonėms, kurios gali teikti kokybiškas prekes už prieinamą kainą. Tarp regiono šalių ir Europos yra abipusiai naudinga partnerystė, kurios potencialą reikėtų visapusiškai išnaudoti.