CARGONEWS

Techninė vilkikų būklė gerėja, o vežėjai tampa atsakingesni

Krovininiai automobiliai yra didžiulės  ir  galingos transporto priemonės, tad nepriekaištinga jų techninė būklė yra ne tik vairuotojo ir vežamo krovinio, bet ir visų eismo dalyvių saugumo garantas. Prieš keletą  metų tiesioginę grėsmę saugumui keliančių techninių trūkumų buvo nustatoma maždaug kas trečiam vilkikui ar sunkvežimiui. Šiandien tendencija kur kas geresnė – nors fiksuojamas panašus skaičius techninių trūkumų, jie daug smulkesni ir nekeliantys rimto pavojaus saugumui.

Apie krovininio transporto saugumo keliuose iššūkius buvo diskutuojama Vilniuje vykusioje Ateities transporto konferencijoje, kurioje apžvelgtos tiek saugumą galinčios užtikrinti ateities technologijos, tiek besikeičiantys saugumo keliuose reikalavimai. Diskusijoje dalyvavęs Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus (LTSA) pavaduotojas Tomas Kolendo pasidžiaugė, kad pastaraisiais metais  Lietuvos vežėjai tapo atsakingesni, o jų požiūris gerokai pasikeitė.

„Anksčiau prieš užsienio kolegas tekdavo raudonuoti dėl to, kad mūsų vairuotojai važinėjo senomis ir netvarkingomis transporto priemonėmis, maždaug kas trečia jų turėjo rimtų trūkumų, keliančių tiesioginį pavojų visų mūsų saugumui. Nusidėvėjusios padangos, blogai veikiantys stabdžiai buvo vieni dažniausiai pasitaikančių trūkumų. Dabar daugiausia fiksuojame smulkius trūkumus, tokius kaip nešviečiančios žibintų lemputės ar netvarkingi valytuvai“, – sako T. Kolendo.

Pasak jo, gerėjančią techninę krovininio parko būklę lėmė tiek tobulėjančios saugumo technologijos, tiek kylanti įmonių bei vairuotojų atsakomybė ir kultūra. Sunkiai pakrautiems vilkikams reikia įveikti nemažus atstumus, todėl į techniškai tvarkingą transportą kitaip žiūri ir užsakovai, nes supranta, kad vežant vertingą krovinį sutvarkytu transportu rizika jam bus kur kas mažesnė.

Tačiau T. Kolendo pastebėjo, kad vis dar išlieka problemiška vietinio krovininio transporto, važinėjančio tik Lietuvos keliuose, situacija – techninė tokių automobilių būklė dar yra prasta. Šių krovininių automobilių vairuotojai linkę rizikuoti, nes žino, kad savo šalyje esant reikalui greitai gaus pagalbą.

Tačiau vairuotojai turi suprasti, kad net ir nedidelis techninis trūkumas važiuojant gali virsti rimtu ir turėti įtakos eismo saugumui kelyje. Visos transporto priemonės periodiškai tikrinamos techninės apžiūros centruose, tačiau to nepakanka. Todėl  rekomenduojama kaskart, prieš išriedant į kelią, apeiti automobilį ir įvertinti jo techninę būklę. Už techninę vilkiko būklę atsako tiek vairuotojas, tiek įmonės vadovas, todėl jie gali sulaukti administracinės atsakomybės, baudos ir net prarasti licenciją.

Tikimasi, kad naujus saugumo standartus keliuose padės užtikrinti nuo 2024 metų krovininiams automobiliams planuojami taikyti nauji saugos reikalavimai. Prie saugumo keliuose turėtų prisidėti ir  elektrinių vilkikų skaičiaus augimas, nes elektromobiliuose daug paprasčiau įdiegti įvairias skaitmenines saugumo sistemas bei stebėti techninę transporto priemonės būklę, o užfiksavus trūkumus – iš anksto apie tai informuoti vairuotoją.

LTSA nuolat vykdo patikrinimus šalies keliuose, kurių tikslas – įvertinti konkretaus vairuotojo situaciją ir transporto priemonės būklę bei padėti įmonėms ir jų vairuotojams suprasti pažeidimo esmę, kad ateityje tai nesikartotų.

Pernai LTSA patikrino 5703 krovinines kelių transporto priemones, iš visų fiksuotų trūkumų tik 10 proc. sudarė sunkiausi ir didžiausią grėsmę eismo saugai keliantys pažeidimai. Be to, LTSA vykdyti patikrinimai rodo, kad per pastaruosius penkerius metus krovininių transporto priemonių techninė būklė labai pagerėjo. 2018 metais dėl nustatytų techninės būklės trūkumų buvo uždrausta eksploatuoti 1206 patikrintas krovinines transporto priemones, o 2022 m. šis skaičius buvo beveik tris kartus mažesnis – 409. Atitinkamai taip pat gerokai sumažėjo stabdymo įrangos trūkumų (2018 m. – 545, 2022 m. – 292 atvejai), pakabos, ratų ir padangų  trūkumų (2018 m. – 756, 2022 m. – 228 atvejai).

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0