Telefonas pavojingesnis už alkoholį?

Amerikos nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija atliko tyrimą, kurio metu paaiškėjo, jog vairuoti transporto priemonę ir tuo pačiu metu rašyti trumpąjį pranešimą telefonu yra net 6 kartus pavojingiau, nei vairuoti išgėrus. Tyrimo metu nustatyta, jog vairuotojas, skaitydamas ar siųsdamas žinutes, kiekvieną kartą atitraukia žvilgsnį nuo kelio vidutiniškai 4,6 sekundės. Nors atrodytų, kad tai tėra akimirka, važiuojant 90 km/h greičiu, tiek laiko pakanka perskrieti per futbolo aikštę. Ar spoksant į telefoną, ar lekiant užrištomis akimis – nėra esminio skirtumo.

Tuo tarpu Didžiosios Britanijos mokslininkai, atlikę panašų tyrimą, nustatė, jog žinučių rašymas vairuojant pavojingesnis ne tik už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, tačiau ir už vairavimą parūkius marihuanos. Įrodyta, kad koncentravimasis į telefono ekraną sulėtina vairuotojo reakciją 35 proc.

Harvardo rizikų analizės centro duomenimis trumpųjų pranešimų (SMS) rašymas vairuojant lengvąjį automobilį ar vilkiką nusineša per 3000 gyvybių per metus ir dar 330 tūkst. žmonių sužaloja.

Nors moksliniai tyrimai rodo, jog nuo šiol pagrindine auto įvykių priežastimi tampa žinučių rašymas, neretai pražudantis paauglius vairuotojus, ši problema aktuali ir vyresnių vairuotojų tarpe. Net 47 proc. brandesnio amžiaus žmonių pripažįsta rašantys trumpuosius pranešimus vairuodami. Šį blogą įprotį turintys transporto valdytojai 23 kartus dažniau patenka į avarijas, nei jų nuo telefonų „maigymo“ nepriklausomi kolegos.

Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija Amerikoje ištyrė, kiek patys žmonės supranta šią problemą. Net 90 proc. vairuotojų, suprasdami atsiradusio įpročio žalą, pritartų draudimui rašyti trumpuosius pranešimus vairuojant.

Imtis atitinkamų priemonių, kovojant su trumpųjų žinučių rašymu (ar interneto naršymu) vairuojant, skatina ir bendresni tyrimai. Išsiaiškinta, jog nuo 1982-ųjų iki 2010-ųjų auto įvykių, kurių priežastis buvo ne alkoholis ar kitos svaigiosios medžiagos, padaugėjo 78 proc., kai tuo tarpu alkoholio sukeltų avarijų sumažėjo 52 proc. Tokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad pastaraisiais metais atsirado tokių vairuotojo dėmesį blaškančių priemonių, kurios jiems tampa pavojingesnės net už alkoholį.

Išsiblaškymas vairuojant – šiuolaikinė epidemija

Jungtinių Valstijų Transporto departamento teigimu, pasaulis šiuo metu kenčia nuo epidemijos, kurią galima pavadinti išsiblaškymu vairuojant. Nacionalinė greitkelių eismo saugumo administracija šią sąvoką aiškina, kaip vairuotojo įsitraukimą į bet kokią veiklą, kuri nukreipia jo dėmesį nuo svarbiausios užduoties – vairavimo. Išskiriami net trys išsiblaškymo tipai:

• Vizualinis – kada nuo kelio atitraukiamas žvilgsnis;

• Fizinis – rankų atitraukimas nuo vairo;

• Protinis – minčių atitraukimas nuo to, kuo dabar užsiimama.

Kaip specifinės dėmesio blaškymo priemonės įvardijamos: rašymas, naudojimas mobiliuoju telefonu, valgymas ir gėrimas, kalbėjimas su keleiviais, skaitymas (įskaitant žemėlapius), naudojimasis navigacija, video medžiagos žiūrėjimas, radijo ar kito muzikos grotuvo reguliavimas ir t.t.

Pirmasis žingsnis, kurio reikėtų imtis – tai, žinoma, kiekvieno iš mūsų atsakingas požiūris į vairavimą ir mobiliojo telefono keliamos grėsmės suvokimas. Tačiau ir atitinkamos instancijos turėtų atkreipti dėmesį ir imtis papildomų priemonių, kad sumažintų šio įpročio keliamą žalą.

Lietuvos statistikos departamento Transporto ir paslaugų statistikos skyriaus vyr. specialistė, Marija Gulbicka, apgailestavo negalinti pasakyti, kiek eismo įvykių mūsų šalyje sukelia vairuotojai, neatsiplėšiantys nuo mobiliųjų telefonų ekranų. Statistika liudija, kad telefonų turime daugiau, nei šalyje yra gyventojų, tačiau dar nėra aišku, kiek žalos mūsų keliuose sukelia juos „maigyti“ įpratę vairuotojai.

Parengta pagal Amerikos Nacionalinės greitkelių eismo saugumo administracijos duomenis.