Po to, kai praėjusių metų pradžioje bankrutavo nacionalinis oro vežėjas „FlyLAL“, Lietuva tapo tarsi atskirta nuo pasaulio. Paradoksas, tačiau 2009-aisiais, metais, kai Vilnius buvo paskelbtas Europos kultūros sostine, oro keliais į jį patekti tapo itin sudėtinga: Lietuva neteko dešimčių skrydžių į daugelį Europos miestų. Keleiviams teko rinktis skrydžius su persėdimais, patirti daugybę nepatogumų, gaišti savo laiką bei mokėti brangiau.
Sakoma, gera vieta tuščia ilgai nebūna, tad jau praėjusių metų viduryje į Lietuvą atėjo keletas naujų skrydžių bendrovių, pasiūliusių daugiau maršrutų į tradiciškai populiariausius miestus. Iš Vilniaus ar Kauno jau galima tiesiogiai nuskristi į Londoną, Briuselį, Milaną ir kt.
Vasario 12-ąją apie dar vieno naujo reiso pradžią paskelbė ir oro bendrovė „Estonian Air“. Bendradarbiaudama su „KLM Royal Dutch Airlines“, ji pradėjo reguliarius reisus tarp Vilniaus ir Amsterdamo. Pasak bendrovės vadovų, jau į pirmąjį skrydį buvo išpirkta 75 proc. bilietų. Sparčiai vyko rezervacija ir kitiems reisams.
„Lietuva – didelį potencialą turinti rinka. Planuojame didinti skrydžių tarp Vilniaus ir Amsterdamo kiekį, pradėti reisus iš Vilniaus į kitus Europos miestus“, – kalbėjo „Estonian Air“ prezidentas Andrus Aljas. „Estonian Air“ vadovas taip pat pabrėžė, kad Amsterdamas yra vienas iš patraukliausių Europos miestų, o šio miesto oro uostas – vartai į visą pasaulį, iš kurio skrydžius vykdo beveik 100 įvairių oro bendrovių, siūlančių keliones į šimtus miestų visame pasaulyje.
Nuo vasario 12 d. iki 28 d. skrydžiai vyks tris kartus per savaitę: trečiadieniais, penktadieniais, sekmadieniais.
Naujienos
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Europos kelių transportas pastebimai pabrango, nors krovinių apimtys beveik nepadidėjo. Lenkijos muitinė įspėjo apie problemas dirbant su naujomis elektroninėmis sistemomis, Lietuva paaiškino, kaip nuo sausio bus skaičiuojamas mokestis už kiekvieną kilometrą, o ES pradėtos taikyti naujos pakuočių taisyklės.
2026-08-17
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras