Transportinis trombas prie pietinių sienų: Serbijos ir kaimynų logistika pereina į gilią gynybą

Balkano vežėjai pradeda didelio masto Šengeno zonos sienų blokadą, protestuodami prieš ES skaitmeninį suvienodinimą. EES paverčia sunkvežimių vairuotojus “amžinais turistais” buvimo apskaitos prasme: sistema jų dienas skaičiuoja pagal tas pačias taisykles, kaip ir paprastiems keliautojams. Galiausiai reisai tęsiasi, o teisė į trumpalaikį buvimą baigiasi jau po kelių mėnesių intensyvaiko darbo.

Pirmadienį, sausio 26 d., Serbijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos bei Šiaurės Makedonijos autovežėjų asociacijos pradeda koordinuotą akciją, kurios metu blokuos krovinių terminalus prie sienų su Šengeno zonos šalimis. Akcija paskelbta mažiausiai septynioms dienoms ir turėtų suduoti smūgį krovinių gabenimo grandinei, o ne lengvųjų automobilių srautui. Demaršo priežastimi tapo Entry/Exit System (EES) įvedimas ir griežtas “90/180” taisyklės taikymas, kuris de facto užkerta kelią dirbti vairuotojams iš ES nepriklausančių šalių.

Turistas prie 40 tonų sunkvežimio vairo

Pagrindinė logistų pretenzija Briuseliui – teisinio atskyrimo tarp profesionalių vairuotojų ir paprastų keliautojų nebuvimas. Pagal EES sistemą, vairuotojo Šengeno zonoje praleistas laikas sumuojamas pagal bendras taisykles: ne daugiau kaip 90 dienų per pusmetį. Tolimųjų reisų vairuotojui, kas savaitę vykstančiam į Lenkiją, Vokietiją ar Vengriją, šis limitas išsenka per tris mėnesius.

“Esmė ta, kad vairuotojai Šengeno zonoje gali būti daugiausiai 15 dienų per mėnesį, be to, įvažiavimo diena laikoma pirma buvimo diena, o išvažiavimo – paskutine. Jei kirtote sieną 00:10, tai skaitoma kaip pilna diena”, – leidinys “N1” cituoja Serbijos vežėjų asociacijos atstovą Nedžo Mandičių.

Pasak jo, vežėjai reikalauja pripažinti vairuotojus “tarpvalstybiniais darbuotojais”, kuriems turistams skirti apribojimai neturėtų būti taikomi.

Geografinis kamštis

Protestas žada būti precedento neturinčio masto. Serbijoje bus blokuojami Batrovci, Šid, Kelebija ir Horgoš terminalai. Juodkalnijoje asociacijos ketina užkirsti kelius į devynis pasienio punktus, įskaitant Debeli Brijeg (siena su Kroatija) bei Baro uostą.

Juodkalnijos vežėjų sąjungos atstovas Džordžijė Lešniakas leidiniui “Investitor” pareiškė: “Informavome policiją, kad krovinių transporto blokada truks iki reikalavimų įvykdymo. Mes stovime nuošalyje, netrukdome lengviesiems automobiliams ir greitajai pagalbai, tačiau nė vienas sunkvežimis, tuščias ar pilnas, nepravažiuos”.

Tokia disciplina gali greitai ištuštinti regiono šalių parduotuvių lentynas, nes jos kritiškai priklauso nuo maisto produktų ir kuro importo.

Briuselio ramybė

Europos Komisijos reakcija kol kas išlieka oficialaus protokolo rėmuose. EK atstovas Markusas Lammertas patvirtino, kad Briuselis “palaiko ryšį su partneriais Vakarų Balkanuose”, tačiau pabrėžė: trumpalaikio buvimo taisyklės yra “aiškios”, o darbui viršijant limitą reikalinga ilgalaikė viza arba leidimas gyventi vienoje iš ES šalių.

Transporto įmonėms tai skamba kaip pasityčiojimas: gauti leidimus gyventi tūkstančiams vairuotojų yra biurokratiškai neįmanomas ir ekonomiškai beprasmis procesas. Rinkoje jau pasigirsta nuomonių, kad ES sąmoningai nesileidžia į kompromisus, siekdama paskatinti kvalifikuotų kadrų nutekėjimą iš Balkanų įmonių į Europos bendroves, kur vairuotojų trūkumas skaičiuojamas šimtais tūkstančių.

Pasekmės bendrai grandinei

Jei blokada užsitęs žadėtą savaitę, pasekmes pajus ir Lenkijos, ir Lietuvos logistika. Vakarų Balkanai – tai ne tik tranzitas į Turkiją ir Graikiją, bet ir didelė sutartinės gamybos apimtis Europos prekių ženklams. Krovinių srauto sustabdymas savaitei – tai garantuotas “just-in-time” tiekimo grafikų sutrikimas ir staigus frachto pabrangimas alternatyviuose maršrutuose. Vežėjai sako tiesiai: EES technologija yra “žalia”, o sprendimas nedaryti išimčių transportui – politinis, skirtas ginti ES vidaus rinką periferijos chaoso kaina.

Žinynas: kas yra EES ir kodėl ji “sulaužė” logistiką

• Entry/Exit System (EES) – automatizuota ES IT sistema, skirta ne ES piliečių atvykimo ir išvykimo registracijai.
• Esmė: Rankinį antspaudų dėjimą pasuose pakeičia biometrinis skenavimas (veidas ir pirštų atspaudai) ir automatinis leidžiamų buvimo dienų skaičiavimas.
• Problema: Sistema veikia pagal “90/180” algoritmą. Anksčiau vairuotojai galėjo “pasiklysti” popieriniuose antspauduose arba pasikliauti pasieniečių, suprantančių darbo specifiką, lojalumu. Skaitmeninė kontrolė pašalina žmogiškąjį faktorių, automatiškai įtraukdama vairuotoją į pažeidėjų (overstayers) sąrašą, jei limitas viršijamas bent valanda.