Transporto įmonės susiduria su spaudimu: kaip įgyti šiuolaikinį konkurencinį pranašumą?

Lietuvos transporto įmonės susiduria su didėjančiu Europos Sąjungos reglamentų ir sparčių technologijų pokyčių spaudimu. Juntamas poreikis modernizuoti procesus, didinti skaidrumą ir atitikti naujus, veiklą paprastinančius ir administracinę naštą lengvinančius standartus.

Nuo sunkvežimių sekimo iki specifinių paslaugų

Mobiliosiose aplikacijose vairuotojai mato maršrutus, gauna reikiamą informaciją, apsikeičia dokumentais. Taip pat sekamas darbo ir poilsio režimas. Taupomas popierius, trumpėja krovinių pristatymo laikas.

Įvairios mobiliosios transporto biržos leidžia matyti krovinius ar transportą pakeliui ir mažinti tuščių kilometrų skaičių. Kelių mokesčių administravimo sistema, kai naudojamas vienas aparatas visoje Europoje, o mėnesio gale gaunama viena sąskaita, mažina apkrovas administracijos darbuotojams.

Draudžiamųjų įvykių administravimo įrankiai, kuro sekimo ir CO2 emisijos, finansų valdymo priemonės, ESG ataskaitų teikimo, pagalbinės vairavimo sistemos ir įvairūs kiti dalykai teikia vežėjams realią naudą ir užtikrina teisinių reikalavimų laikymąsi. Vežėjai jau privalo suskaičiuoti savo anglies dvideginio pėdsaką. Įvairūs skaitmeniniai sprendimai leidžia pasiekti realius išmetamo CO2 mažinimo rezultatus.

Be to, įvairūs mobilieji įrankiai generuoja daug duomenų, leidžiančių analizuoti ir priimti tinkamus sprendimus: kurie darbai efektyviausi, kada keisti sunkvežimius, kaip ir ko apmokyti darbuotojus ir t. t. Visi šie skaitmeniniai įrankiai ne tik paspartina kasdienes operacijas, bet ir sukuria ilgalaikę strateginę vertę. Pavienes paslaugas galima rinktis iš atskirų tiekėjų, tačiau visus įrankius galima gauti ir iš didžiųjų mobilumo paslaugų platformų, kaip antai „DKV Mobility“ ir pan.

Konkurencinis pranašumas

Sektoriaus ekspertų nuomone, skaitmeninės paslaugos vežėjams teikia akivaizdžią naudą. Tinkamai jas išnaudojant, galima sėkmingai konkuruoti rinkose. Tiesa, dėl įvairių priežasčių ne visi vežėjai suskumba – naujas sistemas diegia tik esat būtinybei.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas pastebi, kad smulkieji vežėjai galėtų skaitmenines paslaugas išnaudoti kaip konkurencinį pranašumą, tačiau realybė diktuoja kitas sąlygas.

„Skaitmeninės paslaugos yra šiandieninė sektoriaus realybė. Klientai nesirenka, ar esi didelis, ar mažas – jei nori išlikti rinkoje, turi prisitaikyti. Mažiau vidinės biurokratijos leistų smulkiesiems vežėjams aplenkti stambiuosius, diegiant tokias sistemas. Vis dėlto naujoves greičiausiai įsidiegia didesni, finansiškai stipresni vežėjai. Smulkiųjų vežėjų stiprybė ir pranašumas – kokybė. Stambieji vežėjai neišvengiamai turi prisitaikyti prie naujovių, kurios teikia naudą ne tik klientui, bet ir pačioms įmonėms. Smulkieji ir vidutiniai taip pat stengiasi neatsilikti, tačiau jiems sunkiau dėl papildomų išlaidų“, – sako pašnekovas.

Europoje pirmaujančios tarptautinių mobilumo paslaugų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko pastebi, kad regiono vežėjai vertina skaitmenines paslaugas. Jas naudoja visų dydžių įmonės.

„Baltijos regionas – labai imlus skaitmenizacijai, jeigu palygintume su Europa. Vežėjai supranta, kad jie konkuruoja per efektyvumą. Gerus produktus linkę naudoti ir didieji, ir mažieji vežėjai. Pastarieji turėtų būti imlūs naujovėms, bet kartais neskuba, net ir suprasdami, kad šis sunkus pokytis į gera – neišvengiamas. Kuo didesnė įmonė, tuo labiau supranta jų naudą, bet tai jau pastebima ir smulkesnių įmonių segmente. Sulaukiame įvairių klientų su mažais sunkvežimių parkais prašymų, kurie anksčiau to neklausė. Tad vis smulkesnės įmonės naudojasi efektyviais skaitmeniniais sprendimais. O didžiųjų banga tuo klausimu jau praėjusi“, – komentuoja ekspertas.

Iš vienų rankų ar iš skirtingų paslaugų teikėjų?

Vežėjai, pradėdami naudoti naujas skaitmenines paslaugas, susiduria su dilema: įsigyti viską iš vienų rankų ar derinti skirtingų firmų įrankius? Abu variantai turi savo privalumų, tačiau įmonės dydis dažnu atveju būna lemiamas veiksnys.

E. Mikėno duomenimis, asociacijos „Linava“ nariai dažniau linkę naudotis vienos bendrovės paslaugomis, nes kuo vežėjas mažesnis, tuo administraciniai ir finansiniai resursai labiau riboti renkantis skirtingus teikėjus. Tokiems vežėjams skaitmeninės paslaugos iš vienų rankų yra veiksmingiausios ir taupo jų laiką.

Vienas teikėjas gali pasiūlyti įvairių skaitmeninių paslaugų, kurios sukurtos dirbti kartu be trikdžių. Vieno langelio principas iškilus nesklandumams ar klausimams, tikėtina, geresnė kainodara dėl įsigyjamo paslaugų kiekio iš vieno pardavėjo, greitesnis sistemų adaptavimo laikas, viename išvesties šaltinyje esantys, todėl lengviau analizuojami duomenys – visa tai yra bendradarbiavimo su vienu partneriu privalumai.

Iš kitos pusės, pliusų turi ir skirtingų teikėjų paslaugos. Nei vienas teikėjas nėra geriausias visose srityse, tad smulkesnieji gali pasiūlyti specifinį geriausią produktą rinkoje. Įprastai jie būna lankstesni ir greičiau reaguojantys į pokyčius, leidžia greičiau prisitaikyti prie rinkos poreikių. Vienam iš teikėjų susidūrus su problemomis, kitos paslaugos veikia nepriklausomai. A. Michejenko skirtingus pasirinkimus sieja su įmonių galimybėmis.

„Iš esmės yra du vežėjų segmentai – didieji gali susikurti skaitmenines paslaugas pagal save, o likusiems reikia pirkti sistemas iš rinkos. Didieji jau turi viską, kas sukurta, ir ieško naujovių, o vidutiniai ir smulkesni labiau orientuojasi į rinkos poreikius. Į tai reaguodami skaitmeninių paslaugų teikėjai padaro didelį nematomą darbą. Prisitaiko prie atsirandančių poreikių, sukuria tam reikiamus instrumentus. Tarkime, netrukus bus privalomos CO₂ ataskaitos. Tuomet klientams, kurie naudojasi DKV kuro kortelėmis, bus suformuotos CO₂ ataskaitos pagal būsimus reikalavimus. Nereiks apie tai galvoti, įrankis jau sukurtas“, – paaiškina „DKV Mobility“ atstovas.

Tad skaitmeninimas šiuolaikiniame transporto sektoriuje nebėra pasirenkama opcija – tai konkurencingumo, atitikties ir klientų pasitikėjimo veiksnys.