Transporto ir logistikos įmonių paslaugų eksportas priartėjo prie 6 mlrd. eurų, bet požymių, kad šie metai bus lengvesni, nematyti (plius video)
2024-03-27
TTLA
Lietuvos krovinio kelių transporto paslaugų eksportas 2023 metais pasiekė 5,87 mlrd. eurų – 5,6 proc. daugiau nei 2022 metais, rodo Lietuvos banko duomenys. Tačiau trečdalį šalies paslaugų eksporto sukuriantis sektorius pernai išgyveno sudėtingą laikotarpį, teigia Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovas Povilas Drižas.
Pasak jo, pernai sektorius dirbo įtemptomis ekonominio neapibrėžtumo sąlygomis, kurias lėmė ekonomikos lėtėjimas ir tuo pat metu išaugusios įmonių sąnaudos, taip pat besitęsiantis pandemijos COVID-19 poveikis ir neslūgstančios geopolitinės įtampos.
„Kol kas nematome požymių, kad šie metai bus lengvesni. Tiek pramonė Lietuvoje, tiek Europoje pernai patyrė sunkumų, todėl nesitikima staigaus gamybos ir vartojimo augimo, kas lemtų pastebimai aktyvesnį prekių judėjimą“, – sako P. Drižas.
Jis priduria, kad paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, mūsų šalies krovininio kelių transporto paslaugų eksporto vertė susitraukė 7,5 proc.
„Tai reikšmingas susitraukimas – metų pabaiga parodė, kad įmonės susidūrė su išaugusiomis veiklos sąnaudomis, kurios kaupėsi einamuoju laikotarpiu“, – sako P. Drižas.
Pasak jo, staigus palūkanų augimas 2022-2023 metais verslui reikšmingai padidino skolinimosi išlaidas. Taip pat pabrango nauja įranga, transporto priemonės ir puspriekabės.
Juolab kad didėjantis ES politinis spaudimas sumažinti transporto išmetamo anglies dioksido kiekį Europoje skatina investuoti į naujos kartos sunkvežimių modelius ir mažesnės taršos variklius, sunaudojančius mažiau degalų.
Nepaisant to, kad praėjusiais metais fiksuotas transporto paslaugų įkainių susitraukimas dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso, tai nepadarė neigiamo poveikio darbo rinkai. Priešingai – sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų skaičius 2024 m. pradžioje siekė 88,3 tūkst. ir buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus, sako P. Drižas.
Analizė
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.
2026-09-21
Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.
2026-09-17
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras