Transporto jungtys – svarbiausias transporto ir logistikos sektoriaus plėtros būdas

Lietuvai konkuruojant Europos Sąjungos ekonominėje erdvėje, transporto sistemos plėtra tampa svarbiu veiksniu, skatinančiu viso šalies ūkio raidą. Šiuo metu transporto ir logistikos sektorius sukuria apie dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto ir yra viena pirmaujančių šakų Lietuvos paslaugų eksporto srityje. Tačiau norint dar geriau įsitvirtinti Europos rinkoje, svarbu užmegzti glaudžius ryšius su tarptautinėmis transportavimo ir logistikos įmonėmis.

„Vykstant globalizacijos procesams, pavienė Lietuvos įmonė negali tapti rimtu žaidėju tarptautinėje transporto paslaugų rinkoje. Svarbiausia konkurencija čia vyksta tarp tiekimo transportavimo grandinių arba transporto koridorių“, – renginio metu pažymėjo asociacijos „East West Transport Corridor“ (EWTC) prezidentas Algirdas Šakalys. – Lietuvai strategiškai svarbus „Rytų – Vakarų transporto koridorius“, panaudojant Klaipėdos uostą, steigiamus viešuosius logistikos centrus. Be to, bendradarbiaudami su švedais, danais ar vokiečiais, turime siekti, kad pietinės Baltijos dalies transporto koridorius rytų – vakarų kryptimi taptų svarbiu Azijos – Europos transporto koridoriaus dalimi“.

Apie transporto jungčių plėtrą, galimybes ir įtaką Lietuvos ekonomikos buvo kalbama kovo 7 d. Kaune vykusioje diskusijoje „Transporto jungčių plėtra ir perspektyvos Lietuvoje“. Renginyje pristatyta regioninį bendradarbiavimą skatinanti ES Baltijos jūros regiono strategija. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus papasakojo apie jos transporto prioritetą ir pažymėjo, kad įgyvendindamos šios strategijos projektus, Baltijos jūros regiono šalys gali tapti vienu labiausiai klestinčių regionų.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ Logistikos projektų skyriaus viršininkas Mindaugas Butnorius pristatė intermodalinio krovinių perkrovimo terminalo Klaipėdoje plėtros galimybes ir jo ekonominį ryšį su Kaune ir Vilniuje kuriamais viešaisiais logistikos centrais. Pasak M. Butnoriaus, viešieji logistikos centrai turi būti atviri visoms bendrovėms, kurios užsiima sandėliavimo, paskirstymo, sunkvežimių aptarnavimo ar kita su logistika susijusia veikla.

„Vilniaus ir Kauno viešieji logistikos centrai gali išplėsti Klaipėdos uosto aptarnavimo rinką į konkuruojančių uostų, pavyzdžiui, Gdansko, Ventspilio, Rygos apimamas teritorijas. Be to, turime išnaudoti geležinkelio galimybes ir didelę dalį krovinių, vežamų tarp Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, perkelti nuo kelių ant bėgių. Taip sumažėtų transporto srautai miesto centre, didėtų saugumas keliuose, krovinių pervežimas taptų draugiškesnis aplinkai“, – teigė M. Butnorius.

Renginyje buvo aptartas ir verslo požiūris į transporto jungčių galimybes, prekybos su užsienio partneriais plėtrą. Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos „LINEKA“ prezidiumo narys Audrius Pačkauskas kalbėjo apie transporto ir logistikos verslams kylančias problemas, dirbant su kitų šalių partneriais, rėmėsi Šiaulių oro uosto pavyzdžiu. Taip pat jis pristatė Lietuvos transporto politikos prioritetus, orientuodamasis į tokius projektus kaip „Via Baltica“, „Rail Baltica“.

„Via Baltica“ – tai ES kelių transporto infrastruktūros projektas, kuris yra ypač svarbus visam Baltijos regionui, nes užtikrintų tinkamą susisiekimą autokeliais tarp Baltijos valstybių ir Europos. Kalbant apie geležinkelių vystymo projekto „Rail Baltica“ svarbą, reikia paminėti, kad pastarąjį dešimtmetį krovinių vežimo geležinkeliais tarp ES ir jos artimiausių kaimynių rytuose (Baltarusijos, Moldovos, Ukrainos) apimtis padidėjo 7 procentais. Prognozuojama, kad iki 2020 m. ES rytinių kaimyninių šalių krovinių vežimo geležinkeliais poreikis išaugs iki 40 procentų“, – pridūrė A. Pačkauskas.

Apie ES Baltijos jūros regiono strategiją:

Baltijos jūros regiono strategija yra pirmoji ES istorijoje makroregioninė strategija, kurioje konkretūs veiksmai nukreipti į visas suinteresuotas regiono šalis. Siekiant didesnio mobilumo ir darnos regione bei tvarios ekonomikos augimo, skatinamas ne tik politikų, institucijų, bet ir verslo bei mokslo bendradarbiavimas. Įgyvendinant prioritetinį šios strategijos veiksmų planą, tris iš 17-os sričių koordinuoja Lietuva.