Transporto sektoriaus indėlis į šalies BVP padidėjo 6,3 proc.
2015-04-14
sumin.lt
132
Pernai transporto sektoriaus indėlis į šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP) padidėjo net 6,3 proc. ir sudarė 13,1 proc. viso Lietuvos BVP. Šio sektoriaus pajamos išaugo 5,7 proc. (iki 7,52 mlrd. eurų), transporto srities darbuotojų skaičius padidėjo 2 proc. (iki 104 489), įmonių – 4,4 proc. (iki 6 603).
„Praėjusiais metais Lietuvos transporto sektoriaus rodikliai išlaikė augančias tendencijas ir efektyvumą, nepaisant Rusijos įvestų sankcijų. Transporto paslaugų eksporto į šią valstybę praradimus kompensavo augęs eksportas į kitas šalis. Geležinkelių transporto ir jūrų uosto rodiklius teigiamai veikė padidėję vežtų trąšų kiekiai, konteinerių krova“, – sako susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
2014 m. transporto paslaugų eksportas išaugo 8,87 proc. (iki 3,589 mlrd. eurų). Eksportas į Rusiją dėl įvestų sankcijų kai kurioms prekėms pernai sumažėjo 5,7 proc. (63,29 mln. eurų), tačiau į kitas šalis transporto paslaugų eksportas išaugo net 16,5 proc. (346,8 mln. eurų).
Krovinių vežimo sausumos transportu apimtys pernai padidėjo 3,5 proc. Iš jų geležinkelių transportu – 2 proc. (iki 49 mln. tonų), kelių transportu – 10 proc. (iki 57,6 mln. tonų). Klaipėdos valstybiniame jūrų uosto krova padidėjo 9 proc. – iki 36,41 mln. tonų.
Lietuvos tarptautiniuose oro uostuose aptarnautų keleivių skaičius padidėjo iki 9 proc. ir siekė 3,8 mln. Didžiausias augimas, palyginus Vilniaus, Rygos ir Talino oro uostų rodiklius, stebimas Vilniaus oro uoste pagal skrydžių ir keleivių skaičių, kuris atitinkamai išaugo 13,7 proc. ir 10,6 proc.
proc.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras