CARGONEWS

Tranzito garantija – kas tai ir kodėl jos būtinai reikia?

Tranzito garantija – tai raštiškas garanto įsipareigojimas atsakyti muitinei už prekėms taikomų muitinės tranzito  procedūrų reikalavimų  įvykdymą  pervežant muitinės prižiūrimas prekes iš vienos muitinės įstaigos į kitą. Garantijos paskirtis – užtikrinti galinčių atsirasti mokestinių prievolių (nesumokėtų mokesčių) susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą.  

Teikiant paslaugas klientams muitinės tarpininkas „Bunasta” prisiima atsakomybę kaip tranzito procedūros vykdytojas. Tranzito procedūros vykdytojas – asmuo atsakingas muitinei už prekėms taikomų tranzito procedūros reikalavimų įvykdymą: tranzito deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, pateiktų dokumentų autentiškumą, procedūros įvykdymo užtikrinimą, mokesčių sumokėjimą.

Kada muitinė reikalauja garantijos?

– Atidedant muitų ir mokesčių sumokėjimą, taip pat taikant kitas mokėjimo lengvatas (atidedant nepriemokų išieškojimą, nustatant ilgesnį jų sumokėjimo terminą arba jį išdėstant);

– Steigiant muitinės sandėlius, laikinojo saugojimo sandėlius, laikinai saugant prekes ne laikinojo saugojimo sandėliuose;

– Taikant Sąjungos/ bendrąsias tranzito, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo išvežimo perdirbti, galutinio vartojimo procedūras;

– Importuojant pakaitos produktus prieš prekių laikinąjį išvežimą perdirbti;

– Išleidžiant į laisvąją apyvartą prekes, dėl kurių mokestinės prievolės dydis gali būti didesnis (paimtas prekių mėginys, bus tikslinama prekių muitinė vertė ir pan.);

– Kitais nereikšmingais atvejais.

Garantijos nereikalaujama:

– Iš valstybės, regioninės ir vietos valdžios institucijų arba kitų institucijų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, kai jos vykdo savo veiklą kaip valdžios institucijos;

– Vežant prekes stacionariomis transporto priemonėmis;

– Kai Sąjungos tranzito procedūra prekėms, gabenamoms jūra arba oru tarp Sąjungos uostų arba oro uostų, įforminama naudojantis supaprastinimu (leidžiama elektroninį transporto dokumentą pateikti vietoj muitinės deklaracijos);

– Kitais nereikšmingais atvejais.

Tranzito deklaracijos paruošimo ir garantijos paslauga vežėjui („Bunasta“ klientui) kainuoja tik keliasdešimt eurų, tačiau klientai dažnai nesusimąsto, kokio dydžio atsakomybė tenka pažeidus tranzito procedūrą. Muitinės tarpininkas „Bunasta“ tokiu atveju privalės įvykdyti visus įsipareigojimus muitinei ir  sumokėti nustatyto dydžio mokesčius. Tranzito procedūrų pažeidimai gali atsirasti dėl paprasčiausių priežasčių. Pavyzdžiui, dažniausiai pasitaikant klaida, kai vairuotojas, prekes pristato gavėjui ir neužvažiuoja į muitinę. Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kai vairuotojas gavėjui neperduoda informacijos, dokumentų ir tranzito deklaracijos, kur matyti, kad prekės yra muitinės prižiūrimos ir kontroliuojamos bei privalo būti sumokėti importo mokesčiai.

„Bunasta“ dažnai susiduria su situacija, kai kreipiasi klientai su problemomis, nors paslauga buvo suteikta kito muitinės tarpininko. Ne visi muitinės tarpininkai turi pakankamai kompetencijų, kaip spręsti vieną ir kitą klausimą. Pasitaiko atvejų, kai į muitinės tarpininką „Bunasta“ kreipiasi klientai dėl milijoninės garantijos išdavimo savaitgaliais arba nakties metu. Įmonės „Bunasta“ muitinės tarpininkai visuomet pasiruošę spręsti kliento, kad ir labai neįprastas bei sudėtingas  problemas.

Renkantis muitinės tarpininką rekomenduojama atkreipti dėmesį, kur įmonė turi savo biurus ir kokiomis kalbomis aptarnaujami  klientai. Dažni atvejai, kai įmonių deklarantas sugeba tik paruošti tranzito deklaraciją, tačiau nemokėdamas kalbos negali vežėjui padėti kilus klausimams.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Analizė

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0

CargoWeek: šiandien keičiasi e-TOLL, į kelią išvažiavo sunkvežimis be kabinos, o geležinkeliai krovinius veža mažiau jau ketvirtus metus iš eilės

Šiandien Lenkijoje daliai automobilių su priekabomis nebereikia mokėti kelių mokesčio: furgonas, kurio leidžiamoji maksimali masė yra 3,2 t, su 1,5 t priekaba nebepatenka į e-TOLL sistemą vien todėl, kad bendras sąstato svoris viršija 3,5 t. Dar vakar už tokią kelionę reikėjo mokėti. Dabar lemiama yra paties automobilio leidžiamoji maksimali masė. Vežėjui, kuris reguliariai važinėja su priekaba, pokytis jau mažina kelių sąskaitą.

2026-09-21
0

Lenkija ir Lietuva vykdo daugiau nei pusę ES cross-trade: kaip dvi šalys tapo visos Europos krovinių vežėjomis

Lietuviškas vilkikas pasikrauna Hamburge, išsikrauna Lione, gauna kitą užsakymą į Roterdamą, o paskui vėl važiuoja krovinio į Vokietiją. Per tą laiką į Lietuvą jis gali apskritai neužsukti. Transporto sektoriui toks darbo grafikas seniai įprastas, tačiau naujausia Eurostat statistika parodo jo mastą: 2025 m. Lenkijoje ir Lietuvoje registruoti vežėjai kartu atliko 56,7% viso ES kelių krovinių transporto cross-trade.

2026-09-17
0