CARGONEWS

Trečiasis milžiniškas konteinerių kranas jau Klaipėdoje

IMG_8170

Į Klaipėdos uostą atplukdytas trečiasis didžiulių gabaritų STS („Ship-to-Shore“) tipo kranas. Net 1,182 tonas sveriantis įrenginys, kurio aukštis su pakelta strėle siekia apie 115 metrų, skirtas pakrauti ir iškrauti jūrinius konteinerius į (iš) laivus-konteinervežius (-ius). Tokie kranai naudojami aptarnauti Panamax ir Post–Panamax dydžio laivus.

„Apie 25 mln. litų kainavęs pirkinys – vienas iš svarbiausių regioninio konteinerių paskirstymo centro (hubʼo) komponentų. Šis dar vienas STS kranas atveria galimybes didinti pajėgumą ir siekti užsibrėžto tikslo – per metus krauti apie 1 mln. t krovinių. Įgyvendinant šį projektą jau baigiamas techninis-gamybinis pasirengimas“, – teigė LKAB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška.

LKAB „Klaipėdos Smeltė“, kaip ir buvo planuota, jau turi tris STS tipo kranus, pirmasis jų atgabentas pernai rudenį, antrasis šių metų balandį. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ klientė – laivybos kompanija „Mediterranean Shipping Company“ planuoja greit į Klaipėdos uostą atsiųsti pirmuosius okeaninius konteinervežius, tiesiogiai sujungsiančius Lietuvą su kitais kontinentais.

„Klaipėdos uostas iš fiderinio tampa konteinerių paskirstymo centru (HUB’u). Taip žengiame į naują tarptautinį lygmenį ir tampame pačiu svarbiausiu konteinerių paskirstymo centru visose Baltijos valstybėse“, – apie atsiveriančias naujas galimybes pasakojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Per septynis 2014 metų mėnesius Klaipėdos uoste krovinių konteineriuose perkrauta 21,2 procentais daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. („Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalas perkrovė 100.322 TEU, t.y. 29 proc. daugiau nei per tą patį 2013 m. laikotarpį). 2013 m. sausį–liepą – 2.648.290,3 tonų, 2014 m. sausį–liepą – 3.210.484,6 tonų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0