Uostas jau skaičiuoja karinio tranzito naudą
2010-11-29
CargoNEWS
284
Lietuvos verslas iš Jungtinių Amerikos Valstijų užsakytų krovinių kitąmet uždirbs apie 3–8 milijonus litų.
O Klaipėdos uostas užsakovams galės girtis, kad jų paslaugos įtinka ir JAV kariškiams.
Penktadienį į uždarą pasitarimą Susisiekimo ministerijoje atvyko JAV kariškiai ir net šios šalies ambasadorė Lietuvoje Anne E. Derse. Spėjama, kad per susitikimą buvo derinamos karinio tranzito per Lietuvą detalės.
JAV patvirtino, kad krovinius kariams Afganistane veš ne tik per Rygos ar Počio (Gruzija) uostus, bet ir per Klaipėdą.
Jungtinių Amerikos Valstijų armijos užsakymu kitąmet Klaipėdos uoste bus iškrauti ir geležinkeliais Latvijos sienos link nukeliaus maždaug 3–8 tūkst. konteinerių su kroviniais Afganistanui.
Pirmųjų 100 konteinerių Lietuvos uostamiestyje laukiama jau šį gruodį.
„Pervežti vieną konteinerį per Lietuvą kainuoja 750–1000 litų. Pinigus pasidalys uosto bendrovės, ekspeditoriai, geležinkeliai. Nuo pajamų kiekviena kompanija moka mokesčius valstybei“, – dėstė Klaipėdos jūrų uosto vadovas Eugenijus Gentvilas.
Tiesa, pačiam uostui tai bus tik lašas jūroje, nes jo pajėgumai keliasdešimt kartų didesni, nei reikia JAV armijai: per Klaipėdą kasmet galima vežti beveik 400 tūkst. konteinerių.
„Tačiau tai gerins uosto įvaizdį. Kadangi kariškiai kelia ypatingus saugumo reikalavimus, bus matyti, kad mūsų uostas sugeba juos užtikrinti. Galėsime kartu su Ryga baksnoti pirštu į konkurentus ir sakyti: JAV armija jais nesinaudoja, vadinasi, jie yra prastesni“, – juokavo E. Gentvilas.
Derybos siekiant įkalbinti amerikiečių karius pasitikėti Klaipėdos uostu truko apie metus. To siekė Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijos.
JAV kariškiai Lietuvos uostamiestyje pasirodė pavasarį, nagrinėjo kainodarą, saugumo reikalavimus. Tuo metu savo bandomuosius krovinius per Klaipėdą pradėjo siųsti Vokietijos ir Didžiosios Britanijos armijos.
Svarbus argumentas buvo tai, jog krovinių tranzito per Lietuvą įkainiai ne didesni nei Latvijoje.
„Įkainiai buvo konkurencingi, palyginti su tais, kurie taikomi vežant krovinius maršrutu per kitą Baltijos uostą“, – savo pranešime akcentavo JAV ambasada.
Krovinius savo kariams Afganistane vadinamuoju Šiaurės platinimo tinklu JAV siunčia nuo 2009 metų gegužės. Tai – alternatyva karių aprūpinimui per Pakistaną iš Afganistano pietų. Šis kelias yra laikomas gerokai pavojingesniu.
Šiuo metu krovinių keliai yra du. Vienas prasideda Rygos uoste, kerta Latviją, Rusiją, Kazachstaną ir pasiekia Afganistaną per Uzbekistaną ir Tadžikistaną. JAV laivai taip pat atplaukia iki Gruzijos, iš kur kroviniai keliauja iki Azerbaidžano ir per Kaspijos jūrą pasiekia Kazachstaną.
Tarp krovinių nebus ginklų – bus gabenamas maistas, vanduo, statybinės medžiagos, degalai.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras