CARGONEWS

Uosto direkcija turės sumokėti keliasdešimt milijonų litų

uostasKL.

Atrodo, kad nepaisant Susisiekimo ministerijos pasipriešinimo, Uosto direkcija visgi turės pervesti kelias dešimtis milijonų litų į šalies biudžetą, nors jie galėjo būti panaudoti infrastruktūros tobulinimui ir kurti naują pridėtinę vertę bei generuoti papildomus mokesčius tam pačiam biudžetui.

Ūkio ministerijos trečiadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į šalies biudžetą dar turi sumokėti 34 mln. litų pelno įmoką. Uosto direkcijos finansų ir ekonomikos direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, įstatyme yra numatyta galimybė sumažinti mokamą pelno dalį į biudžetą, jeigu įmonė vykdo valstybei svarbius ekonominius projektus. Uosto direkcija vykdo ne vieną tokį projektą: pavyzdžiui, suskystintųjų gamtinių dujų terminalui reikalingos infrastruktūros kūrimas. Be to, visa uosto infrastruktūra yra pripažinta valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

Neseniai vykusiame pasitarime pas šalies premjerą Andrių Kubilių pastarasis davė nurodymą Finansų ir Ūkio ministerijoms išanalizuoti Uosto direkcijos vykdomus investicinius projektus ir pateikti nuomonę dėl jų finansavimo. Ūkio ministerija mano, kad tikslinga atleisti Uosto direkciją nuo dalies dividendų mokėjimo ir sumažinti jos pelno dalies įmoką iki 25 proc. trejiems metams.

„Mes laikėmės nuostatos, kad Uosto direkcija turi būti bent iš dalies atleista nuo dividendų mokėjimo, tačiau premjeras kalbėjo apie tai, kad už praėjusius metus turi būti sumokėta visa nustatyta suma, o kitais metais už šių metų pelną mokestis galėtų sudaryti ne 50, bet 25 procentus. Mūsų toks sprendimas netenkina“, – sakė Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras.

Pasak jo, „šiuo klausimu galutinai apsispręsti turėtų jau naujoji Vyriausybė“. Jeigu pinigai visgi bus paimti, nei valčių prieplaukos, nei kai kurie uosto krantinių rekonstrukcijos projektai nebus įgyvendinami. M. Armonaičio teigimu, jeigu Uosto direkcija trejiems metams būtų atleista nuo dividendų, ji galėtų papildomai į uosto infrastruktūrą investuoti apie 300 mln. litų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0