V. Baltraitienė: sprendimas dėl Rusijos embargo nebuvo priimtas
2015-01-27
lrt.lt
304
Briuselyje į skubų posėdį susirinkę Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai nepriėmė sprendimo, dėl to, kaip reaguoti į Rusijos kalbas, kad ji rengiasi atšaukti bendrijos produktų embargą, tačiau tik kai kurioms valstybėms. Tai patvirtino posėdyje dalyvavusi Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
„Sprendimų nebuvo priimta. Į klausimus buvo įtrauktas informacijos pateikimas ir diskusija. Valstybės (ne visos, tik dalis) išsakė savo poziciją, kad negali būti jokių dvišalių susitarimų. Turėtų būti vieningai derimasi arba daromos nuolaidos ir sutartis. Embargas negali būti panaikinamas vienai ar kitai valstybei, bet turi būti priimtas sprendimas panaikinti visai ES“, – sako V. Baltraitienė.
Jos teigimu, ES sveikatos ir maisto apsaugos komisaras Vytenis Povilas Andriukaitis taip pat išdėstė savo poziciją – jokių dvišalių susitarimų nebus, turi būti priimtas vieningas sprendimas. Ministrė pabrėžė, kad posėdžio metu taip ir nebuvo atsakyta, kaip ir su kieno pritarimu ES Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovo Ladislavo Miko laiškas buvo išsiųstas Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos vadovui Sergejui Danvertui, tariantis dėl embargo atšaukimo.
„Ne visos valstybės dalyvavo diskusijoje. Manome, kad dalyvavo tos, kurioms labiausiai rūpi, kurios yra arčiausiai Rusijos. Jeigu bus daromi dvišaliai susitarimai, manome, kad nei Lietuvai, nei Latvijai, nei Estijai, nei Lenkijai tokių galimybių neatsiras, todėl esame prieš, kad pati Rusija spręstų“, – akcentuoja V. Baltraitienė.
Ministrė tvirtina neturinti informacijos, ar kuri nors ES valstybė narė sulaukė siūlymo iš Rusijos dėl dvišalių susitarimu. Anot jos, jei kas nors tokio pasiūlymo ir sulaukė, niekas apie tai garsiai nekalba. Ji taip pat įsitikinusi, kad, jeigu kitos ES šalys narės sudarys dvišalius susitarimus su Rusijai, tai pastarajai valstybei suteiks galimybe manipuliuoti sutartį sudariusiomis šalimis. Pasak ministrės, tokiu būdu Rusija turėtų galimybę daryti spaudimą net ir ne žemės ūkio šalims, jei tik jos norėtų įvežti kokią nors produkciją į Rusiją.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras