Persukus laikrodžių rodykles – daugiau nelaimingų eismo įvykių
2015-03-27
CargoNews
194
Laikrodžių persukimas veikia ne tik žmonių emocijas, bet turi įtakos ir nelaimingų atsitikimų statistikai.
Įvedus vasaros laiką, praėjusiais metais įvyko beveik 10 proc. daugiau avarijų nei įprastomis pavasario dienomis. 2013 m. statistika dar iškalbingesnė: laikrodžio rodyklių pasukimo pasekmė – beveik 15 proc. daugiau nelaimingų eismo įvykių. Tai užfiksavo Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje.
„Vidutiniškai per įprastą kovo parą įvyksta nuo 62 iki 69 įvykių. 2013 m. kovas buvo šiek tiek avaringesnis – per parą įvykdavo apie 69 įvykius. Kovo 31 d. pasukus laikrodžius valanda pirmyn avarijų skaičius per parą išaugo iki 79. 2014 m. įvykių skaičius per parą po vasaros laiko įvedimo padidėjo vidutiniškai nuo 62 iki 69 – dešimtadaliu“, – teigia Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.
Pasak draudimo eksperto, nors nelaimingų eismo įvykių po laikrodžio persukimo ir užfiksuojama daugiau, vidutinė jų žala mažesnė.
Medicinos centro „Northway“ šeimos gydytojos Jolantos Prieskienienės teigimu, laikrodžio persukimas tikrai veikia žmonių būklę, ypač pirmosiomis dienomis, kol organizmas pripranta prie pokyčių. Sezoninio laiko įvedimas jautresniems žmonėms sukelia nemenką įtampa. Kiekvieno žmogaus organizmas turi savo vidinį planavimą, todėl jį sutrikdžius žmogus jaučia pasekmes ne tik ryte – visa jo diena būna nekokybiška. Kol organizmas susibalansuoja, jaučiamas didesnis mieguistumas, sunkiau susikoncentruoti prie vairo, trūksta pastabumo, gali pasireikšti lėtinis nuovargis.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras