Verslininkai, neprisišaukiantys lietuvių, kviečiasi vairuotojus iš Baltarusijos ir Ukrainos
Trečiųjų šalių piliečiai vėl taikosi į Lietuvos darbo rinką. Šiais metais jų yra beveik du kartus daugiau nei pernai. Daugiausia norinčių yra vairuotojų iš kaimyninių šalių – Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos.
Per šių metų rugpjūčio – spalio laikotarpį užsieniečiams daugiausia išduota leidimų dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais – jų buvo 65 proc., skelbia Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyrius. Iš viso gauti 1059 prašymai įdarbinti užsieniečius, o 1036 norintiems išduoti leidimai dirbti Lietuvoje.
Lietuvos darbo birža pastebi, kad ekonomikos atsigavimo metu daugiau vežėjų kreipiasi dėl užsieniečių įdarbinimo Lietuvoje, tuo pačiu trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas transporto sektoriuje didėja.
Darbo biržos duomenimis, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojai yra iš Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Rusijos Federacijos, Gruzijos, Kazachstano, Kirgizijos, Uzbekistano.
„2008 metais prasidėjus krizei, buvo jų [vairuotojų] sumažėję, sumažėjo transporto priemonių, buvo padidėjusi nacionalinės darbo jėgos pasiūla, tačiau nuo 2010 metų prasidėjo atsigavimas ir vėl užsieniečius įdarbinome pakankamai sėkmingai. Iš užsienio mūsų įmonėse dirba apie 3 tūkst. vairuotojų. Artimiausias užsienis: Baltarusija, Rusija, Ukraina“, – apie užsieniečių vairuotojų padėtį šalyje komentuoja Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius.
„Tai yra mums labai svarbu, nes Lietuvoje darbo jėgos, būtent tokios kvalifikacijos, trūksta. Yra registruota žymiai daugiau laisvų darbo vietų negu yra pasiūla Darbo biržoje. Manau, kad ta tendencija dar tik išsiplės ir reikėtų galvoti apie užsieniečių įdarbinimo supaprastinimą“, – sako jis.
Pašnekovo teigimu, daugiausia užsieniečių yra iš Baltarusijos ir Rusijos (Kaliningrado srities). „Bet, ko gero, daugiausia baltarusių, nes jie arčiausiai yra kaimyninė šalis. Lietuvaičiai, ypatingai iš rytų Lietuvos, gerai žino rusų kalbą, susišneka, mentalitetas panašus, ilgai gyvenę vienoje valstybėje, dėl to tikrai daug įdarbinama“, – vertina asociacijos prezidentas.
A. Kondrusevičius prognozuoja, kad darbo jėgos importas šiame sektoriuje tik didės. „Tikrai nėra pakankamai ruošiama vairuotojų, o paklausa didelė. Lietuvaičiai net nekompensuoja darbo jėgos nuostolių dėl natūralių priežasčių: senėjimas, profesinės ligos. Mes, Lietuva, be darbo jėgos importo neapsieisime“, – teigia jis.
Daugėja užsieniečių, norinčių dirbti Lietuvoje
Darbo biržos duomenimis, per 2011 metų sausio – spalio laikotarpį, palyginus su 2010 metų tuo pačiu laikotarpiu, išduota beveik du kartus daugiau leidimų dirbti užsienio piliečiams, o 2010 metais, palyginus su 2009 metų laikotarpiu, leidimų išduota 1,2 karto mažiau, palyginus su 2008 – 4,3 karto mažiau.
Iš viso per paskutinius tris mėnesius leidimus dirbti Lietuvoje gavo 28 šalių piliečiai. Daugiausia jų yra iš Baltarusijos ir Ukrainos – po 39 proc. Taip pat yra atvykusių iš Kinijos (5 proc.), Moldovos (4 proc.), Rusijos Federacijos (3 proc.) ir Indijos (2 proc.).
Be tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, leidimai dirbti taip pat išduoti metalinių laivų korpusų surinkėjams (12 proc.), suvirintojams (7 proc.), restorano virėjams ir siuvėjams (po 3 proc.).
Daugiausia leidimų išduota Vilniuje (43 proc.), Klaipėdoje (24 proc.), Kaune (14 proc.), Šiauliuose (11 proc.), mažiausiai – Marijampolėje (3 proc.).
Lapkričio 10 d. Darbo biržos duomenimis, registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 10,3 proc. Darbo biržos sąrašuose buvo 212,9 tūkst. žmonių.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras