CARGONEWS

Verslininkai: Rusija tampa nuspėjama

Rusija

Rusijai šiemet tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, laukiama teigiamų pokyčių, tačiau kol kas susiduriama ir su sunkumais.

Po aštuoniolikos metų derybų Rusija pagaliau tapo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Tikimasi, kad tai atvers tam tikras didesnes galimybes Lietuvos verslininkams, tačiau kol kas greitų pokyčių tikėtis neverta.

Pajus per kitus

Rusija – svarbi Lietuvos rinka. Tad šiai šaliai tapus PPO nare, mažėjantys muito mokesčiai, kiti įsipareigojimai mūsų verslininkams turėtų būti naudingi. Tiesa, kalbama, kad tai turėtų išryškėti per ilgesnį laiką, o kol kas akivaizdžių pokyčių gana mažai.

Vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad kol kas vežėjai nelabai ką pajuto. Kartu abejojo, kad pajus tiesioginę naudą, greičiau per savo užsakovus – prekybininkus. Pastariesiems turėtų lengvėti prekybos režimai, mažėti muitai. Šioje srityje tikimasi teigiamų pokyčių ir aktyvesnės prekybos.

„Tikimės, kad augs prekyba tarp šalių, ir tai įkvepia, tačiau tiesiogiai įtakos nepajusime“, – sako jis.

A. Kondrusevičiaus teigimu, vežėjai didesnę tiesioginę įtaką pajuto ne Rusijai tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, o sukūrus Rytų muitų sąjungą. Šis žingsnis Lietuvos vežėjams buvo naudingas – sumažėjo sienų, kurias reikia kirsti, o kartu ir trukdžių.

Tiesa, dabar Rusijos muitinė turės keistis, atitikti tam tikrus standartus. Pasak A. Kondrusevičiaus, per dešimtmetį ji ir taip pasikeitė. Dabar vežėjai nebeturi tokių didelių problemų kaip kad buvo tuomet. Rusija nuėjo nemažą pasirengimo narystei kelią – reikėjo atitikti daug reikalavimų, atlikti pasiruošimo procedūrų.

Bent jau kirviu nebemojuos

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat sako, kad šalies verslas iš karto nepajus nieko. Viskas užtruks metus kitus. „Verslui svarbu tai, kad Rusija tampa labiau prognozuojama. Politiniais kirviais nemojuos kaip iki šiol“, – bene svarbiausią naudą įžvelgia jis.

Kitaip tariant, Rusija, keisdama prekybos sąlygas, turės pateikti labai rimtus argumentus, o ne priimti politinius sprendimus. Kartu D. Arlauskas perspėjo, kad tai nebus žaidimas į vieną pusę. Lietuviai turės problemų su rusais, turinčiais pigesnę energiją, – augs konkurencija. „Visumoje mums iš to daugiau naudos bus“, – pasvarstęs konstatuoja jis.

Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vadovo teigimu, Lietuva pasižymi kaip žemės ūkio produkcijos kraštas, o Rusijos rinka praktiškai yra neužkišama. Kartu priminė, kad Rusijos rinka saugo vartotojus, o kartais įvedami netarifiniai apribojimai. Tokių kartais būna ir mūsų šalyje. Pavyzdžiui, vaisiuose randama per daug herbicidų. Jei imamasi netinkamų apribojimų, galima kreiptis į PPO organizacijas dėl diskriminacijos.

Kita vertus, niekas neapsaugo nuo žinybų piktnaudžiavimo, kad ir mūsų šalies. D. Arlauskas priminė vilkikų eiles pasienyje.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas taip pat sako, kad jokio poveikio kol kas nėra – nieko nepajuto. Jo manymu, Rusijai tapus PPO nare gal didesnės šalys ir išsprendė savo problemas, tačiau ne lietuviai.

Lengvai neatveria

„Schmitz Cargobull Baltic“ įmonės vadovas Raimundas Petrauskas sako, kad kol kas įmonė didesnių pokyčių dirbdama nepajuto. Įmonė į Rusiją eksportuoja apie 40 ir daugiau procentų produkcijos. Pastebėta, kad kaip atsvara mažėjantiems muitams turimas naujas mokestis – utilizavimo. „Pasunkėjo visi įėjimai į rinkas“, – sako jis. Muitai mažės dvejus trejus metus. R. Petrausko teigimu, niekada labai ir nesitikėta, kad Rusijai tapus PPO nare įmonei šioje rinkoje bus lengviau dirbti. Pasak vadovo, ilgai dirbant šioje rinkoje, žinant ją, mentalitetą, kitus dalykus, nesitikėta nieko.

„Labai sunku buvo patikėti, kad rusai štai taip lengvai ims ir atvers savo rinkas“, – aiškina jis.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0