Telšių statybos bendrovė “Vėtrūna” kartu su Latvijos įmone BGS už 11,602 mln. litų (su PVM) turėtų baigti krantinių, kurias naudoja “Klaipėdos smeltė” statybos darbus.
“Vėtrūna”, veikianti jungtinės veiklos sutartimi su BGS, laimėjo Klaipėdos uosto skelbtą konkursą, pranešė “Valstybės žinios”.
Uosto direkcija neskelbiamų derybų būdu siekė susiderėti su Vokietijos bendrovės “Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft” ir verslininko Pranciškaus Jurgučio “Klaipėdos hidrotechnikos” konsorciumu, jau dirbusiu šiame objekte. Tačiau konsorciumas nepateikė pasiūlymo atlikti papildomus darbus.
“Darbai buvo pradėti kito konsorciumo – “Klaipėdos hidrotechnikos” ir Vokietijos ”Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft”. Jie atliko dviejų dalių statybą. Į trečią dalį įtraukti pagal techninį projektą neužbaigti darbai, taip pat antroje dalyje padarytas darbo brokas”, – BNS sakė Klaipėdos uosto direkcijos laikinasis Teisės ir personalo skyriaus viršininkas Vaidas Batūra.
“Mažiausią kainą pasiūlęs tiekėjas pasiūlė mažesnę kainą negu buvo numatyta skaičiuojamoji objekto kaina”, – pridūrė V.Batūra. Jo teigimu, iki šiol šiam objekte atlikta darbų už maždaug 78 mln. litų.
Konkurse taip pat dalyvavo Gargždų statybos bendrovė “Hidrostatyba (12,229 mln. litų), viena didžiausių Latvijos kelių ir tiltų statybos bendrovių “Latvijas tilti” (12,334 mln. litų), “Klaipėdos monolitas” (13,765 mln. litų) ir Latvijos statybos įmonė BMGS (14,924 mln. litų).
V.Batūra sakė, jog kovo 22 dieną gauta vieno dalyvio pretenzija, tačiau ji buvo atmesta. Jis neįvardijo, kas apskundė konkurso eilę.
Numatoma, kad pasirašius sutartį, rangovas darbus atliks per šešis mėnesius.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras