CARGONEWS

Vėžė stringa ties Kazlų Rūda

10598

Projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti bendrovė, apmalšinusi marijampoliečių aistras, susidūrė su rimtomis kliūtimis kitame Suvalkijos mieste.

 

Valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ direkcija atmetė Kazlų Rūdos savivaldybės reikalavimą, kuriuo buvo prašoma tiesiant europinę vėžę kartu pastatyti du viadukus ir aplinkkelį automobilių transportui.

 

Direkcija tvirtina, kad  dar 2010-ųjų pavasarį Kazlų Rūdos savivaldybei buvo pateikta galimybių studija. Tuomet esą nesulaukta jokių priekaištų, tačiau prireikus derinti techninį projektą iškilo nesklandumų.

 

„Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pasitikėjimo teise valdomų sklypų ribose, o Kazlų Rūdos savivaldybės planuojamas aplinkkelis toli jas peržengia.

 

Todėl įgyvendinti tokio prašymo yra neįmanoma nei teisiškai, nei finansiškai“, – tvirtino „Rail Baltica“ projekto direkcijos vadovas Antanas Zenonas Kaminskas.

 

Savivaldybės bendrajame plane numatyta, kad aplinkkelis turėtų atsirasti po 2017-ųjų, tačiau Kazlų Rūda skuba įšokti į „Rail Baltica“ traukinį – 2011-ųjų kovą savivaldybės taryboje nuspręsta pritarti aplinkkelio specialiojo plano rengimui.

 

„Po šio sprendimo prognozuojama, kad aplinkkelis turėtų atsirasti jau 2014-aisiais, o jam projektuoti norima panaudoti ir „Rail Baltica“ projekto lėšas“, – piktinosi direkcijos vadovas.

 

Tuo tarpu Kazlų Rūdos savivaldybės meras Vytautas Kanevičius teigė, kad metami kaltinimai stabdant projektą yra nepagrįsti.

 

„Mes neblokuojame projekto. Pernai keitėme technines sąlygas, kai mums buvo pasakyta, kad aplinkkelis yra ne „Lietuvos geležinkelių“ kompetencija.

 

Pernai gruodį iš geležinkelininkų gavome raštą, kuriame teigiama, kad dviejų lygių pervaža projekte nenumatyta ir tai nėra tinkamas Europos Sąjungos lėšomis finansuoti objektas“, – kalbėjo V.Kanevičius.

 

Jis piktinosi, kad Marijampolėje numatytos net trys dviejų lygių pervažos, nors per šį miestą važiuoja tris kartus mažiau traukinių.

 

„Į dvi dalis Kazlų Rūdą dalijančiu geležinkeliu dieną traukiniai važiuoja kas 5–7 minutes. Per dieną šią pervažą kerta 2200 automobilių“, – vardijo meras.

 

Jau daugybę metų vairuotojų pasipiktinimą kelia ties Žemaitės ir V. Borisevičiaus gatve esanti geležinkelio pervaža.
 

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Naujienos

CargoWeek: ES keičia muitinę ir transporto taisykles

Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.

2026-09-28
0
Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0
Грузовой автомобиль и контейнерный поезд на европейском маршруте

ES nori perkelti krovinius į geležinkelius. Kodėl krovinių vežimas geležinkeliais mažėja jau ketvirtus metus iš eilės

Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.

2026-09-23
0