Vežėjai dar neišsprendė vokiško 8,5 €/val. galvosūkio

Greitai bus mėnuo, kai Vokietijoje įsigaliojęs įstatymas, kuriuo nustatytas minimalus valandinis 8,5 €/val. darbo užmokestis. Šis reikalavimas sukėlė nemažą sumaištį vežėjų gretose, nes kone penkiskart viršija Lietuvoje nuo praėjusių metų rudens galiojantį (1,8 €/val.) analogišką rodiklį. Cargonews.lt domisi, kaip su Berlyno protekcionizmu rengiasi kovoti verslo praktikai.

Priminsime, kad nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojęs įstatymas, kuriuo nustatytas minimalus valandinis 8,5 €/val. darbo užmokestis, taikomas visiems verslo subjektams, siunčiant/komandiruojant darbuotojus į Vokietiją ar tik tranzitu ją kertant. Prieš kelionę (iki automobilis kirs Vokietijos sieną) Vakarų federaliniam finansų direktoratui (Bundesfinanzdirektion West) privaloma nusiųsti pranešimą apie kiekvieną darbuotoją, kuris darbo reikalais bus Vokietijos teritorijoje. Informaciją (pavardę, vardą, gimimo datą, veiklos Vokietijoje trukmę, adresą, kur saugomi susiję dokumentai ir įrodymai apie vairuotojui išmokėtą vokišką minimalų atlyginimą) raštu, vokiečių kalba reikia pateikti Kelne esančiam Vakarų federaliniam finansų direktoratui (naudojant 033037 (mobil) formą).

Vien už šių reikalavimų nesilaikymą numatoma bauda iki 30 000 eurų. Už įstatymo, kuriuo reikalaujama mokėti minimalų valandinį 8,5 €/val. darbo užmokestį, nesilaikymą vokiečiai yra numatę net 500 000 eurų baudą. Tokios drakoniškos sankcijos ne juokais išgąsdino vežėjus, todėl jie patys kreipėsi į IRU, prašydami rekomendacijų, kaip derėtų elgtis šioje situacijoje. Susisiekimo ministerija savo ruožtu kreipėsi į kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama išnagrinėti ar Vokietijoje įsigaliojęs įstatymas, akivaizdžiai didinantis Lietuvos vežėjams tenkančią finansinę ir administracinę naštą, nepasilenkia su kitais Europos Sąjungos teisės aktais.

„Linavos“ krovininio transporto skyriaus vadovas Valdas Kazlauskas, klausiamas apie praktinius sprendimus patikino, kad kol kas oficialių atsakymų į daugybę klausimų, susijusių su minimaliu valandiniu 8,5 €/val. darbo užmokesčiu, nėra.

„Akivaizdu, kad tai vokiečių bandymas ginti savo rinką, ir kad tas bandymas balansuoja ant teisėtumo ribos.. Mūsų žiniomis Europos Komisija pradėjo „priešpažeidiminę“ procedūrą. T. y. Vokietijos vyriausybė gavo šūsnį klausimų, kokiais nacionaliniais ar tarptautiniais teisės aktais grindžiami jų reikalavimai, nukreipti į trečiųjų šalių verslo subjektus. Kažkas pajudėjo, bet ar su šiuo minimalaus valandinio atlygio reikalavimu viskas tvarkoje ES teisės aktų kontekste, atsakymus geriausiu atveju gausim vasario pabaigoje“, – teigė V. Kazlauskas.

Kol kas „Linavos“ specialistai bando savarankiškai analizuoti situaciją ir išanalizuoti tokius, iš pirmo žvilgsnio keistus, dalykus kaip „kokios minimalaus valandinio atlygio sudedamosios dalys?“, „ar įskaičiuojami dienpinigiai?“ ir pan. Važiuojantys į ar per Vokietiją stengiasi pedantiškai pildyti visas Vakarų federalinio finansų direktorato biurokratines procedūras ir laukia, kaip šios tarnybos pareigūnai administruos naująją tvarką. V. Kazlausko žiniomis, minėta tarnyba savo darbuotojų armiją nuo kitų metų ketina papildyti 1600 asmenų. T. y. tikėtina, kad reali vokiečiams duodamų pažadų – Lietuvoje mokėti jų pragyvenimo lygį atitinkančius atlyginimus – kontrolė prasidės 2016-aisiais.