Vežėjai sprendžia „rusiškų“ krovinių rebusus

Praėjusią savaitę Rusijos valdžios pastatytos užkardos daugumai maisto produktų, importuojamų iš Europos Sąjungos taip pat JAV, Australijos, Kanados ir Norvegijos Karalystės, jau tapo Lietuvos vežėjų galvos skausmu. Šių sankcijų įsigaliojimo išvakarėse pasiekę netoli Maskvos esančius vidinės muitinės sandėlius, maždaug 20 vilkikų su uždraustais kroviniais buvo priversti keliauti atgal į Lietuvą.

Pasak asociacijos „Linava“ vadovų, šie skaičiai ne iš tolo neatspindi problemos masto, kurios prislėgs transportininkų pečius, jei ekonominis karas užsitęs. Darbui su Rusijos rinka buvo skirta beveik 3000 šaldytuvų vilkikų, kurie artimiausiu metu greičiausiai liks be darbo. Sunkiojo transporto srautas į Rytus jau sumažėjo maždaug dvigubai – per pastarąją parą Medininkuose sieną kirto tik apie 300 vilkikų.

„Antradienį mūsų asociacijoje vyks pasitarimas su Muitinės, Susisiekimo ministerijos, Veterinarijos tarnybos specialistais, kaip galima įveikti susidariusią problemas. Žinau, kad yra svarstomos įvairios alternatyvos, tačiau konkrečiai apie jas kalbėti kiek ankstoka. Kol kas vežėjai individualiai ieško naujų rinkų ir naujų krovinių, kai kas jau turi tam tikrus sprendimų eskizus. Šalių, kuriose pagamintiems maisto produktams nėra skelbiamas embargo sąrašas pakankamai ilgas, todėl neabejoju, kad ne pirmą kartą panašioje situacijoje atsiduriantys vežėjai ras išeičių“, – sakė „Linavos“ atstovas Gytis Vincevičius.

Jo teigimu, vežėjai neketina valdžios prašyti kokių nors kompensacijų, tačiau tikisi pagalbos greičiau pasirašant įvairias tarptautines sutartis, dalyvaujant transportininkų forumuose ir parodose ar panašiais būdais ieškant kelių į naujas rinkas.

Kol kas „Linava“ pateikia rekomendacijas, kaip turėtų elgtis vežėjas, kai Rusijos Federacijos pareigūnai grąžina veterinarinės kilmės prekes dėl ekonominių sankcijų.

Šios kategorijos prekėms Lietuvos Respublikos pasienio posto pareigūnai taiko reimporto procedūrą. Tokios procedūros įforminimo tvarka reglamentuota Pasienio veterinarijos posto (toliau- PVP) valstybinio veterinarijos gydytojo, vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1-723, kuriame patvirtinta Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvą, veterinarinio tikrinimo tvarka ir nustatyta, kad leidžiama reimportuoti ES kilmės produktų siuntas, kurias trečioji šalis grąžina, jeigu produktų siuntas lydi:
1. originalus veterinarijos sertifikatas arba kompetentingos institucijos, išrašiusios produktus lydintį veterinarijos sertifikatą, patvirtinta kopija (tas veterinarijos sertifikatas, su kuriuo krovinys buvo įvežtas į trečios šalies teritoriją);
2. trečiosios šalies kompetentingos institucijos išduotas dokumentas (aktas), kuriame nurodomos grąžinimo priežastys ir garantijos, kad buvo užtikrintos produkto laikymo ir transportavimo sąlygos, bei patvirtinama, kad produktų būklė nebuvo pakeista (reikalauti, kad trečios šalies pareigūnai surašytų aktą, nurodydami priežastį, dėl kurios krovinys grąžinamas);
3. jei vežama plombuotais konteineriais ar transporto priemonėmis – vežėjo patvirtinimas, kad konteinerio turinys nebuvo pakeistas ar iškrautas (būtina sąlyga nepažeistos plombos);
4. kompetentingos tarnybos, kuri išdavė veterinarijos sertifikatą, raštiškas sutikimas priimti produktų siuntą, taip pat siuntėjo sutikimas priimti krovinį.

Produktų siunta yra tiesiogiai grąžinama nuo įvažiavimo PVP į produktų siuntos kilmės įmonę, kurioje buvo išduotas veterinarijos sertifikatas.

PVP valstybinis veterinarijos gydytojas, leidžiantis gabenti reimportuojamą siuntą, informuoja kompetentingą paskirties vietos veterinarijos  instituciją informacine TRACES sistema.
Asmuo, atsakingas už re-importuojamą siuntą, prieš siuntos atvežimą į pasienio veterinarijos postą, per kurį bus įvežama siunta, valstybiniam veterinarijos gydytojui privalo iš anksto perduoti informaciją (faksu, elektroniniu paštu ar kt. būdu).