Vežėjus privers tapti nekilnojamo turto magnatais?

Jau rašėme apie tai, kad nuo gegužės 1 d. įsigalios nauji kelių mokesčiai komerciniam transportui. Įstatymo pakeitimo projektas jau užregistruotas Lietuvos Respublikos Seime. Panašu, kad valstybinės institucijos ir toliau nusiteikusios kaišioti pagalius vežėjams į ratus. Šį karta užregistruotas įstatymo projektas, kuris gerokai glumina trečiųjų šalių piliečius įdarbinusius vežėjus. Jei jis bus patvirtintas, atsiras naujų reikalavimų, kurie vežėjams gali tapti didele finansine našta.

Pagal naująjį įstatymo projektą trečiųjų šalių piliečius įdarbinusiems vežėjams atsiranda nauja prievolė – aprūpinti šiuos darbuotojus gyvenamuoju plotu. Tai numato įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas.

Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyti sąlygos, pagal kurias išduodamas arba keičiamas leidimas užsieniečiui gyventi Lietuvoje. Šio straipsnio 1 dalies 4 punktą siūloma keisti. Pagal pasiūlymą leidimas dirbti ir gyventi Lietuvoje trečiųjų šalių piliečiams būtų išduodamas tuomet kai šis: „Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;“.

Toks įstatymo pakeitimo projektas įregistruotas vidaus reikalų ministro Dailio Alfonso Barakausko vardu.

Jei būtų patvirtinta naujoji redakcija, tai reikštų, kad kiekvienas darbdavys turėtų aprūpinti savo trečiųjų šalių darbuotojus gyvenamuoju būstu, kuriame vienam suaugusiam žmogui tektų ne mažiau kaip 14 kv. m. ploto.

Pervežimais užsiimančios kompanijos UAB „Kūbas“ direktorius Jonas Pudžemis pateikia savo skaičiavimus kiek tai kainuos vežėjams. Jo įmonėje dirba 41 darbuotojas, kuriems būtų pritaikytos naujosios taisyklės. Dar 6 darbuotojų dokumentai yra tvarkomi ir jie netrukus turėtų pradėti dirbti. Iš viso UAB „Kūbas“ įmonei reiktų įsigyti ar išsinuomoti 658 kv. m. gyvenamojo ploto. J. Pudžemis skaičiuoja, kad visiems darbuotojams aprūpinti gyvenamuoju plotu, jei tektų įsigyti nekilnojamąjį turtą, reiktų apie 600 tūkst. lt. Vienas vairuotojas įmonei papildomai kainuotų apie 13 tūkst. lt. Tiesa, tai orientacinė kaina įmonėms įsikūrusioms Lietuvos regionuose. UAB „Kūbas“ registruota Mažeikiuose, kur būsto kainos gerokai mažesnės nei didžiuosiuose miestuose. Šiuose vežėjų išlaidos būtų gerokai didesnės.

Jei UAB „Kūbas“ nuspręstų nuomotis būstą, jiems tai kainuotų apie 90 tūkst. lt. per metus. Kiekvienas užsienietis „pabrangtų“ apie 2 tūkst. lt. Vėlgi, didžiuosiuose miestuose įsikūrusių įmonių išlaidos būtų didesnės.

J. Pudžemis įsitikinęs, kad naujoji įstatymo redakcija neturėtų būti priimta. Minėtosios išlaidos galėtų būti panaudotos žymiai tikslingiau: darbo sąlygas gerinančioms darbo priemonėms, autoparko atnaujinimui. Juolab, didžioji daugumą tolimųjų reisų vairuotojų iš trečiųjų šalių Lietuvoje būna itin retai. Taip pat naujoji įstatymo redakcija skatintų ieškoti galimybių išvengti tokių prievolių.

Lietuvos nacionalinės vežėjų asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius naująjį projektą vertina neigiamai: „Šis projektas neturi logikos. Suprasčiau jei tai būtų taikoma tik darbuotojams, kurių darbo vieta yra statybvietė, gamykla ar restoranas, tada būtų logiška aprūpinti šiuos žmones gyvenamąja vieta. Mūsų sutartyse su vairuotojais gan aiškiai numatyta, kad jo darbo vieta yra ir jo gyvenamoji vieta. Mes sieksime, kad tolimųjų reisų vairuotojams būtų daromos išimtys. Daugelis pas mus yra baltarusiai, jie važiuoja į Rusiją, tad turi proga namuose pagyventi reiso metu. Jiems nėra būtinybės turėti gyvenamą plotą Lietuvoje.“

A .Kondrusevičius pastebi, kad ir laisvu nuo darbo metu trečiųjų šalių piliečiams gyvenamo ploto Lietuvoje ne itin reikia, be to, su problemomis susidurtų ir laivybos sektorius: „Kiekvieno asmeninis reikalas, bet per atostogas visi važiuoja namo. Mūsų valdininkai nepagalvojo, kad turėtų būti išimčių. Šis įstatymas galios ir jūreiviams, kuriuos samdo Lietuvos įmonės. Mūsų sektoriui tai yra neprotinga, neracionali ir daug problemų sukelianti iniciatyva. Tikimės, kad į mūsų pastabas atsižvelgs.“

Lietuvos vežėjų asociacija „Linava“ nesėdi rankų sudėjus. Seimui jau išsiųstas raštas, kuriame iš esmės nepritariama naujam siūlymui. „Linavos“ atstovai pastebi, kad Lietuvoje, deja, trūksta tolimųjų reisų vairuotojų. Darbo biržos duomenimis, praėjusiais metais buvo pasiūlyta 8,7 tūkst. tokių darbo vietų. „Linavos“ narių vidinė apklausa parodė, kad šiuo metu trūksta apie 2,1 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų. Tad nieko keisto, kad Lietuvos vežėjai įdarbina tinkamas kvalifikacijas turinčius trečiųjų šalių piliečius.

„Linavos“ vadovas akcentuoja, kad vežėjai ir taip turi papildomų išlaidų įdarbindami trečiųjų šalių piliečius: „Linavos“ vežėjai įdarbinę apie 3 000 tokių darbuotojų. Verslininkams būtų paprasčiau su Lietuvos piliečiams. Užsieniečiai kainuoja brangiau. Įdarbinimas, didesni mokesčiai, tai ir taip papildomas išlaidos. Mes kovosime dėl teisės priimti darbuotojus pagal seną tvarką.“

Taip pat „Linavos“ rašte Seimui pastebima, kad iki šiol galiojantis reikalavimas turėti tinkamą gyvenamą plotą, iš esmės leidžia valstybinėms institucijoms kontroliuoti užsieniečių įdarbinimą. Be to tolimųjų reisų vairuotojų darbo specifika nereikalauja pastovios gyvenamosios vietos visiems vienoje gyvenamoje vietoje registruotiems asmenims. Dažnai vairuotojai būna išvykę iš Lietuvos ilgiems laikotarpiams – 1 mėn. ir ilgiau.

„Linavos“ pastabos perduotos Seimo Užsienio reikalų bei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetams.