Vilkikas dingo, krovinys nekompensuojamas

Verslininkai, pasirinkę pigiausią draudimo variantą, neatkreipia dėmesio į draudikų paspęstas sutarties pinkles ir rizikuoja nerasti teisybės netgi teismuose.

Apie krovinių vežėjų ir draudikų nesutarimus LŽ jau rašė lapkričio straipsnyje “Saugosi pats – padės ir draudikai”. Į publikaciją atsiliepęs vilnietis verslininkas Algis Žvirblys, krovinių gabenimo firmos “Berita” vadovas, papasakojo apie savo trejų metų bylinėjimąsi su draudimo UAB “PZU Lietuva”, atsisakančia sumokėti kompensaciją už pagrobtą krovinį.

Kompensuoti atsisakė

Dar 2010 metais iš UAB “Timėjas” priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės buvo nuvarytas “Beritos” vilkikas su kroviniu. AB “Lietuvos draudimas” neatsikalbinėdama kompensavo patirtą žalą pagal kasko draudimo sutartį, tačiau vežėjui pareikalavus, kad 600 tūkst. litų vertės krovinio pagrobimą kompensuotų draudimo bendrovė “PZU Lietuva”, ši atsisakė tenkinti prašymą, nes tai, draudikų požiūriu, nedraudžiamasis įvykis. “Mūsų bendrovė nedidelė, ir tokia suma mums reikštų tik bankrotą”, – kalbėjo “Beritos” vadovas.

“Šios įmonės vilkiko su kroviniu vagystė buvo pripažinta nedraudžiamuoju įvykiu, nes klientas nesilaikė vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties reikalavimų. Svarbiausias jų – nebuvo užtikrintas vilkiko ir krovinio saugumas, vairuotojas jį paliko nesaugioje aikštelėje”, – LŽ paprašytas pakomentuoti atvejį, paaiškino “PZU Lietuva” Žalų departamento vadovas Modestas Žilionis. Pasak jo, tyrimo metu aikštelės savininkės UAB “Timėjas” vadovas raštu patvirtino, kad aikštelė neatitiko visų saugumo reikalavimų.

“Apgailestaujame dėl kliento situacijos, tačiau norime pabrėžti, kad mūsų sprendimą, jog įvykis buvo nedraudžiamasis, patvirtino ir tuometė Draudimo priežiūros komisija, ir pirmosios instancijos teismas”, – pridūrė draudimo bendrovės atstovas.

Mįslingi parodymai

A.Žvirblio įsitikinimu, teismas vežėjui nepalankų sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į tai, kad byloje apklausti tie patys asmenys pateikė vienas kitam prieštaraujančius parodymus. Antai UAB “Timėjas”, verslininko nuomone, galbūt vengdama draudikų reikalavimo išieškoti žalą dėl pagrobto krovinio regreso tvarka, teisme iš tikrųjų tvirtino, kad aikštelė nėra saugoma, nors iki šiol ir savo interneto tinklalapyje, ir tarptautinės vežėjų asociacijos IRU tinklalapyje reklamuoja 50 vietų saugomą krovininių automobilių aikštelę.

UAB “Timėjas” vadovas Artūras Šimaitis LŽ tvirtino, kad minima krovininių automobilių stovėjimo aikštelė buvo saugoma ir 2010 metų pradžioje, saugoma ir dabar. Ji iš trijų pusių aptverta tvora, yra stebėjimo kameros, šviesos davikliai, į aikštelę patekus pašaliniam asmeniui, suveikia signalizacija, bet nėra “PZU Lietuva” krovinių draudimo taisyklėse reikalaujamo sargo. “Turime visą techninę apsaugą, bet nėra fizinės. Draudikai dabar visokių reikalavimų prasimano”, – sakė A.Šimaitis.

“Dar įdomesnės buvo policijos pažymos, – pasakojo A.Žvirblys. – Pirmąją pažymą Kauno rajono policija pateikė draudimo bendrovei. Joje nurodyta, kad aikštelė nėra saugoma. Kai policijai pateikiau užklausą, ji atsakė, kad nėra įpareigota vertinti aikštelės saugumo. Tai kaipgi ji galėjo pateikti tokią pažymą draudimo bendrovei? Maža to, pateikus bylą specializuotam autotransporto vagysčių skyriui, šis į mano užklausą atsakė, jog aikštelė yra saugoma. Vadinasi, turiu tris policijos pažymas, ir visos jos viena kitai prieštarauja. Tad kaip aš, vežėjas, galiu įvertinti aikštelės saugumo lygį, jei net policija pateikė tris skirtingas pažymas?”

Perteklinis reikalavimas

A.Žvirblio nuomone, “PZU Lietuva” draudikai atsisako mokėti patirtą žalą dėl dingusio krovinio, vadovaudamiesi pačių pasitvirtintose krovinių draudimo taisyklėse numatyta sąlyga, kad gali būti kompensuojama vagystė tik tokiu atveju, jei krovinys yra laikomas policijos stebimoje saugomoje aikštelėje.

“Visai “Linavai” ir visiems Lietuvos vežėjams aktuali ši problema. Lietuvoje yra apie 20 tūkst. vilkikų, ir visiems jiems reglamentuotas tas pats poilsio režimas. Poilsio metu vairuotojas negali netgi būti automobilyje. Vadinasi, jis renkasi saugią vietą, – pasakoja A.Žvirblys. – Tokia vieta prieš išvykstant į Vakarų Europą mums buvo UAB “Timėjas” priklausanti aikštelė. Per visą laikotarpį iki mūsų atvejo vagysčių iš šios aikštelės nebuvo, bet kai pavogė mūsų vilkiką, panašių incidentų buvo ir daugiau.”

Pasak jo, Lenkijoje saugomų aikštelių apskritai nėra, todėl visi Lietuvos vežėjai, važiuojantys per šią šalį, lyg ir turėtų būti už krovinio draudimo sutarties ribų.

“PZU Lietuva” atstovo tvirtinimu, bendrovė yra pateikusi visą tokių aikštelių sąrašą. O saugomomis aikštelėmis yra laikomos aptvertos teritorijos, kuriose užtikrinama įvažiavimo ir išvažiavimo kontrolė, sargas dirba visą parą. Dažnai tokiose aikštelėse yra įrengtos ir stebėjimo kameros. “Tokia yra sunkiojo transporto saugojimo aikštelė, esanti kairėje kelio pusėje, išvykstant iš Vilniaus Ukmergės kryptimi”, – pateikė pavyzdį M.Žilionis.

Vis dėlto, A.Žvirblio teigimu, Lietuvoje tėra vos kelios šiuos reikalavimus atitinkančios aikštelės, o Lenkijoje, kaip LŽ teigė ir vežėjų asociacijos “Linava” atstovas Gytis Vincevičius, tokius reikalavimus atitinkančių aikštelių apskritai nėra. “Kol nėra galimybių tenkinti vairuotojui privalomas darbo ir poilsio režimo sąlygas, tokie draudikų iškelti reikalavimai turėtų būti laikomi pertekliniais, antraip sudaroma prielaida iš esmės visus krovinio grobimo atvejus laikyti nedraudžiamaisiais įvykiais. Kiek Lietuvoje ir visoje Europoje yra tokių aikštelių, už kurias galėtų garantuoti draudikai?” – piktinasi A.Žvirblys.

Iki paskutinio

Sulaukęs nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo, “Beritos” vadovas kreipėsi į Apeliacinį teismą, o jei reikės, teigė ieškosiąs teisybės ir Aukščiausiajame Teisme.

“Jei ir čia pralaimėčiau, nematau galimybių, kad formuojantis tokiai teisminei praktikai kas nors kitas galėtų laimėti panašią bylą, patikėti draudikų pažadais kompensuoti nuostolius ir, be abejo, sudaryti krovinio draudimo sutartis Lietuvoje”, – LŽ teigė A.Žvirblys ir tvirtino nenusileisiąs ne tik dėl savo ambicijų, bet ir galvodamas apie visus Lietuvos krovinių vežėjus.