Vilniaus aplinkkeliai: tiesiai arčiau, aplink greičiau

Šią lietuvių liaudies patarlę galima pritaikyti kalbant apie Vilniuje neseniai atidarytą miesto vakarinio aplinkkelio dalį ir išorinį pietinį aplinkkelį. Iki šiol per miestą važiavusiam transportui tekdavo naudotis miesto gatvių tinklu, nepritaikytu tokiems eismo srautams. Gatvėse kamščiai vis didėjo, taip pat ir aplinkos tarša bei triukšmas. Tad naujieji aplinkkeliai padeda spręsti šias problemas, naudą pajunta sostinės gyventojai, o tranzitinis transportas nukreipiamas nuo miesto ir gali važiuoti greičiau bei saugiau.

Naujųjų aplinkkelių naudą ir privalumus jau įvertino keleivių bei siuntų pervežimo bendrovės „Litred“ direktorė Egidija Jasilionienė. „Sostinės kelių permainomis džiaugiuosi ir kaip vilnietė, ir kaip transporto įmonės vadovė. Atsivėrus naujoms transporto arterijoms, atrodo, miestas pradėjo kvėpuoti lengviau. Pagerėjo susisiekimas mieste, palengvėjo ir mūsų įmonės vairuotojų, vykstančių į tolimas keliones, darbas“, – aplinkkelius vertina E. Jasilionienė.

Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio projektas – vienas sudėtingiausių pastarojo dešimtmečio kelių sektoriaus projektų Lietuvoje. Jį įgyvendinant rekonstruota Kirtimų gatvės 7,6 km ilgio atkarpa nuo Gariūnų gatvės ir Savanorių prospekto sankryžos iki Kirtimų gatvės sankirtos su Eišiškių plentu. Buvusi siaura ir prastos būklės gatvė tapo keturių-šešių eismo juostų greito eismo keliu. Visos aplinkkelio trasoje esančios sankryžos rekonstruotos į dviejų lygių sankryžas, pastatytos 2 estakados, 5 viadukai ir tunelis, o kaimyninėms teritorijoms aptarnauti nutiestos dubliuojančios gatvės. Eismo saugai užtikrinti įrengtos žiedinės sankryžos, šviesoforai, įdiegtos kitos eismo saugos priemonės. Tai gerokai palengvino susisiekimą važiuojantiems Minsko ir Klaipėdos kryptimis. Labai pagerėjo susisiekimas ir sostinės Naujininkų bei Lazdynų seniūnijų gyventojams.

Jau beveik mėnesį automobiliai rieda ir nauja Vilniaus vakarinio aplinkkelio atkarpa nuo L. Asanavičiūtės gatvės iki Ozo gatvės. Antras aplinkkelio statybų etapas truko daugiau kaip dvejus metus ir baigtas pusę metų anksčiau nei planuota. Nutiesta 2,84 km ilgio šešių eismo juostų abiem kryptimis greitoji gatvė, lygiagreti Laisvės prospektui. Vykstantys nuo Kauno Ukmergės kryptimi per Vilnių gali važiuoti 80 km per valandą greičiu, aplenkdami miesto centrą, Lazdynų, Pilaitės ir Karoliniškių mikrorajonus. Pastatyti net 3 viadukai ir pėsčiųjų bei dviratininkų tiltas. Situacija iš esmės pasikeitė Laisvės prospekte, kuriuo pravažiuoja didžiuliai automobilių srautai. Dabar jie perskirstomi, ir važiuojantiems pro Pilaitę, Lazdynus, Karoliniškes susisiekimas pagerėjo išties ženkliai.

Abiems aplinkkeliams tiesti panaudotos Europos Sąjungos sanglaudos fondo investicijos. Vilniaus išorinio pietinio aplinkkelio statybos darbams, kainavusiems 218,31 mln. litų, buvo skirta beveik 177 mln. litų ES paramos. Projekto „Transeuropinio tinklo jungtis – Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio II etapas“ vertė siekė apie 170 mln. litų, iš jų ES parama sudarė daugiau kaip 140 mln. litų. Šio aplinkkelio darbai bus tęsiami trečiajame statybų etape, kuriame planuojama nutiesti gatvę nuo Ozo iki Šiaurinės ir Ukmergės gatvių.

Minėti darbai finansuoti pagal Susisiekimo ministerijos administruojamą 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Saugų eismą gerinančios inžinerinės infrastruktūros diegimas, miestų aplinkkelių tiesimas“.