Vilnius planuoja pokyčius gatvėse: Liepkalnyje bus dviejų lygių sankryža

Kitą savaitę bus atidaryta trečioji Vilniaus vakarinio aplinkkelio atkarpa, sujungsianti Oslo ir Ukmergės gatves. Tačiau nors vairuotojų labai laukiamas, aplinkkelis neišspręs visų sostinės vairuotojų problemų. Eismo spūstys lyg mostelėjus burtų lazdele neišnyks, kai kuriose vietose gal net padidės. Todėl planuojami tolesni eismo pakeitimai mieste, vienas iš jų – dviejų lygių sankryža Liepkalnyje.
strigti spūstyje Liepkalnyje, kur susikerta Liepkalnio ir Žirnių gatvės bei Minsko plentas, galima bet kuriuo dienos metu. Didžiuliai automobilių srautai čia suvažiuoja Žirnių gatve, kuri tęsia Vilniaus pietinį aplinkkelį (Tūkstantmečio gatvę). Vieni vairuotojai suka Liepkalnio gatve žemyn link sostinės Senamiesčio, Užupio, Olandų ir S.Batoro gatvių. Kiti – Liepkalnio gatve į dešinę, važiuodami Rudaminos, Marijampolio, Jašiūnų ir Šalčininkų kryptimi. Tiesiai sankryžą kerta važiuojantys į Baltarusijos pusę per Medininkus.

Sankryža – prioritetinė

Spūstys šioje sankryžoje – visiškai įprastas dalykas, juos pakoreguoti galėtų nebent dviejų lygių sankryža. Šis projektas yra vienas iš prioritetų Vilniaus miesto savivaldybės planuose. Bent jau taip teigia sostinės meras Remigijus Šimašius po susitikimo, kuriame aptarė šios sankryžos ir dar kelių gatvių ateities pokyčius.

Liepkalnio bei Žirnių g. ir Minsko pl. sankryža yra viena iš dviejų šviesoforinių sankryžų iki pat Kauno plento važiuojant pietiniu aplinkkeliu. „Norint sklandžiai pravažiuoti aplenkiant Vilnių, ten neturėtų būti šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Šioje sankryžoje beveik bet kuriuo dienos metu iš vienos ar iš kitos krypties eismas yra didelis, todėl sustojimas ar užsikimšimas yra nemažas. Kadangi tai yra magistralinis kelias, akivaizdu, kad ten sunku sklandžiai pravažiuoti“, – aiškino R.Šimašius. Tiesa, kol kas tai tik aptarimai, nes apie konkrečias datas, lėšas ir įgyvendinimo detales dar nekalbama. Anot mero, sėkmės atveju kitąmet bus paskelbti konkursai dėl dalies iš šių projektų įgyvendinimo, o patys darbai galėtų pajudėti 2018 metais.

Aplinkkelis – ne panacėja

Aplinkkelio meras tikrai nevadina vaistu nuo visų miesto spūsčių. Atvirkščiai – pripažįsta, kad teks dar nemažai padirbėti, kad susisiekimas pačiu aplinkkeliu būtų patogesnis ir tarnautų didesnei daliai vilniečių bei miesto svečių. „Reikės dar nemažai dalykų padaryti. Tai ir paties aplinkkelio pratęsimas iki Molėtų plento ir Geležinio Vilko gatvės krypties, įvairūs privažiavimai, greitėjimo juostos, šalutiniai keliai. Tai reikės toliau daryti“, – kalbėjo R.Šimašius. Finansavimo šaltiniai šiems projektams, pasak R.Šimašiaus, turės būti bent keli – tai ir savivaldybės bei valstybės biudžetai, Europos Sąjungos fondai, Automobilių kelių direkcijos lėšos. R.Šimašius pripažįsta, kad miestas ruošdamasis projektų įgyvendinimui privalės rimtai padirbėti, skirti nemažai ir pinigų tam.