Visi – į Ispaniją: panašu, kad atsirado pigiausias benzinas ES

Kol visas pasaulis stebi, kaip degalų kainos po JAV ir Izraelio karinio konflikto su Iranu pradžios šturmuoja naujas aukštumas, Ispanijos vartotojai pastebėjo stulbinantį dalyką: toje pačioje provincijoje litras dyzelino gali kainuoti ir 1,02 euro, ir 2,20 euro. Skirtumas – daugiau nei euras už litrą. Tas pats produktas, ta pati provincija.

Kas nutiko?

2026 metų vasario 28 dieną JAV ir Izraelis surengė koordinuotus smūgius Iranui. Atsakydamas Teheranas faktiškai uždarė Hormūzo sąsiaurį – siaurą 33 kilometrų koridorių, per kurį keliauja maždaug penktadalis pasaulio naftos. Tanklaivių tranzitas smuko 60–70 proc., Brent barelio kaina šoktelėjo iki 126 dolerių, o degalinės visame pasaulyje džiugiai, bent jau sau, perrašė kainų lenteles į naują lygį.

Ispanija nebuvo išimtis. Pasak vartotojų asociacijos FACUA, vidutinė dyzelino kaina nuo kovo 2 dienos išaugo maždaug 47 euro centais už litrą – nuo 1,456 iki maždaug 1,86 euro. Tačiau kai kurios provincijos sugebėjo nustebinti.

Mursijos provincija – absurdo čempionė

FACUA išanalizavo 12 378 degalinių duomenis visoje Ispanijoje pagal informaciją, kurią bendrovės teikia Ekologinės pertvarkos ministerijai, ir nustatė: rekordinis dyzelino kainų skirtumas fiksuojamas Mursijos provincijoje. Čia vienoje degalinėje litras kainuoja 1,019 euro, o kitoje – 2,199 euro. Skirtumas: 1,18 euro už litrą. Jei 50 litrų baką pripildysi brangioje degalinėje vietoj pigiosios, prarasi 59 eurus.

Sidabras atiteko Sevilijai: kainų skirtumas siekia iki 1,04 euro už litrą, nuo 1,24 iki 2,28 euro. Bronza – Biskajai: 87 centų skirtumas, nuo 1,23 iki 2,10 euro.

Kad būtų aiškiau, štai dar kelios provincijos:

Teruelis (Aragonas): nuo 1,29 iki 2,03 euro, skirtumas 74 centai
Madridas: nuo 1,38 iki 2,16 euro, skirtumas 78 centai
Astūrija: nuo 1,45 iki 2,24 euro, skirtumas 78 centai
Balearų salos: nuo 1,70 iki 2,05 euro, kuklūs 35 centai – salų stabilumas
Seuta: nuo 1,69 iki 1,70 euro, 10 centų – kariškai tikslu

O degalinės iš to pelnosi?

FACUA nevengia griežtų formuluočių: asociacijos nuomone, daugelis degalinių konfliktą naudoja kaip pretekstą maržoms išpūsti. FACUA generalinis sekretorius Rubénas Sánchezas TVE eteryje tiesiai pareiškė, kad kainų augimas degalinėse nėra proporcingas tikrajam naftos brangimui, nes brangi nafta fiziškai dar net nespėjo pasiekti kolonėlių. Tarp didžiųjų tinklų Repsol pirmauja pagal kainų didinimo tempą, vidutiniškai +16,5 cento dyzelinui per pirmąją savaitę, po jo eina Moeve, +15,6, BP, +13,8, ir Galp, +13,0.

Tuo metu Ispanijos parlamentas užblokavo vyriausybės dekretą, kuris būtų leidęs įvesti degalų kainų lubas. Partijos PP, Vox ir Junts balsavo prieš, o dabar FACUA reikalauja, kad Pedro Sanchezo vyriausybė rastų kitą teisinį kelią.

Tačiau objektyviai kalbant, toks kainų skirtumas toje pačioje provincijoje atsiranda todėl, kad pačios degalinės taiko labai skirtingus antkainius: pigios automatinės ir low cost degalinės dirba su minimalia marža, o firminės, pakelės ir “patogios” stotys prie greitkelių, miestuose arba vietose, kur konkurencija silpna, dažnai smarkiai pakelia kainą, naudodamosi skubia paklausa, gera vieta ir tuo, kad dalis vairuotojų tiesiog nelygina kainų.

O ką daro kiti?

Kol Ispanija ginčijasi, kaimynai veikia:

Kroatija nuo kovo 10 dienos nustatė kainų lubas: benzinas Eurosuper – ne daugiau kaip 1,50 euro už litrą, dyzelinas – 1,55 euro. Be reguliavimo dyzelinas būtų kainavęs apie 1,72 euro. Kartu sumažintas akcizo mokestis.

Vengrija nuėjo dar toliau: be kainų lubų vyriausybė uždraudė degalų eksportą ir atvėrė strategines atsargas 45 dienoms.

Slovėnija įvedė analogiškas kainų ribojimo priemones.

Serbija sustabdė dyzelino, benzino ir žalios naftos eksportą iki kovo 19 dienos.

Meksika remiasi kompensavimo per IEPS mokestį mechanizmu, sukurtu dar valdant Lópezui Obradorui Ukrainos krizės metu. Prezidentė Sheinbaum patikino, kad jei naftos kaina smogs vartotojams, automatiškai įsijungs mokesčių naštos mažinimas.

Portugalija taip pat paskelbė apie fiskalines paramos priemones.

Konfliktas Artimuosiuose Rytuose pasaulinei energetikos rinkai surengė tikrus “amerikietiškus kalnelius”, ir pavadinimo ironija čia gana tinkama. Kol vienos šalys operatyviai įjungia vartotojų apsaugos mechanizmus, kitos tik diskutuoja parlamentuose. O degalinės tuo metu, kaip sako ispanai, “subida de cohete, caída de pluma” – kainos kyla raketa, o krenta plunksna.

__
Iliustracija: AI