VKTI ir Lietuvos automobilių kelių direkcija bendradarbiaus glaudžiau
2011-03-25
VKTI
VKTI
427
Siekdami glaudesnio bendradarbiavimo, efektyvesnio keitimosi informacija, pasikeitimo ir tarpžinybinės pagalbos teikimo 2011 m. kovo 23 d. susitiko Valstybinės kelių transporto inspekcijos (toliau – Inspekcija) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Direkcijos) vadovai.
Direkcijos atstovams pristatyta Inspekcijos struktūra, pagrindinės funkcijos, apžvelgtos šiandieninės aktualijos. Pažymėta, kad Inspekcijos ir Direkcijos veikloje yra bendrų sąsajų: kontrolės punktų vietų planavimas, jų infrastruktūra, bendri institucijų saugaus eismo skatinimo tikslai, leidimų sunkiasvorėms transporto priemonės išdavimas ir kt.
Susitikimo metu nuspręsta siekiant bendrų tikslų bendradarbiauti glaudžiau – pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Taip bus įgyvendintos ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2010, Nr. 81-4228), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų funkcijų optimizavimo“ (Žin., 2010, Nr. 53-2613) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 6 d. pasitarimo protokolo Nr. 65 „Dėl ūkio subjektų veiklos priežiūros tobulinimo, institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ nuostatos.
Inspekcija bendradarbiavimo sutartis jau yra pasirašiusi su Valstybine darbo inspekcija, Policijos departamentu, Muitinės departamentu, Valstybine ne maisto produktų inspekcija ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
Nuo balandžio 1 dienos VKTI daugiau finansiškai nebaus lietuvos vežėjų, nes per tris šių metų mėnesius įvykdė metinę normą. .Nuo rytdienos visi inspektoriai išeina ilgalaikėm atostogom. Todėl visi stenkimės nedaryti pažeidimų, kad jie ramia sąžine galėtų atostogauti.
LR Automobilių kelių direkcija pripirko brangių svarstyklių ir jas perdavė Valstybinei kelių transporto inspekcijai, kad ji galėtų nubausti kuo daugiau vežėjų. VKTI visais būdais stengiasi įtikti Direkcijai, kad kuo greičiau surinktomis baudomis padengtų gautų svarstyklių kainas. Matyt abiejų įstaigų Vadovai susirinko pasidžiaugti pasiektais rezultatais "skalpuojant" Lietuvos vežėjus. Visiškai neaišku kodėl VKTI inspektoriai nemėgsta ir nenori (gal moka kalbėti tik lietuviškai?) tikrinti kitų šalių transporto priemones. Gal jie išauklėti taip, kad svečiams nereikia gadinti nuotaikos. Kovo 25 dieną teko daug važinėti po pietvakarių Lietuvą. Mačiau stebėtinai daug VKTI inspektorių grupių tikrinančių vežėjus. Tai būtų pagirtina, nes VKTI matyt, paraginta Susisiekimo ministro (įpareigojo tikrinti tik tas vežėjų įmones, kuriose pastebimi dažni pažeidimai) , mažiau atlieka kabinetinio darbo. TAČIAU nemaloniai nustebino tai, kad visose aikštelėse tikrinimui sustabdytas tik lietuviškais numeriais transportas, nors pro šalį lekia vilkikai priklausantys kitų šalių vežėjams. Tokiais veiksmais VKTI mažina Lietuvos vežėjų konkurencingumą prieš kitų šalių vežėjus. Gal reikėtų ir Susisiekimo ministerijos darbuotojams dalinai pakeisti kabinetinį darbą ir retkarčiais išvykti patikrinti VKTI darbuotojus, kodėl jie taip mėgsta tikrinti tik Lietuvos vežėjus. Pati VKTI valdžia yra sustabarėjusi ir nieko keisti nenori. Jie gerai žino savo teises bet visai pamiršta apie savo pareigas. Jiems nerūpi vežėjų problemos, nors mes svariai prisidedame prie ekonomikos pagerėjimo. Pagrindinis jų tikslas baudų verslas.
Jūsų komentaras