Vokietijos TA centrų, priimančių „lietuvišką“ techniką, sumažės trigubai?

Praėjusių metų vidurvasarį Lietuva tapo pirmąja Europos valstybe, leidusia mūsiškių vežėjų vilkikų ir puspriekabių „sveikatą“ patikrinti užsienyje. Užsikrauti tokią atsakomybę sutiko 235 techninės apžiūros centrai Vokietijoje, iki šios dienos išdavę daugiau nei 1400 pažymų apie „svetimų“ transporto priemonių techninę būklę. Teoriškai toks verslui palankus sprendimas turėtų būti palydėtas ovacijomis. Praktiškai nesusipratimų ir išlaidų tiek vežėjams, tiek Lietuvos techninių apžiūrų sistemos administratoriams šios naujovės atnešė gerokai daugiau nei buvo tikėtasi.

Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Glebus, komentuodamas pastarojo pusmečio bendradarbiavimo su vokiečiais rezultatus, išskyrė tris vizitų į tenykščius TA centrus tipus.

„Kai kuriose Pietų Vokietijos federalinėse žemėse esančias TA stotis jau yra aplankę po keletą dešimčių Lietuvoje registruotų transporto priemonių. Jų savininkai iš tiesų liko beveik viskuo – išskyrus triskart didesnę apžiūros kainą – patenkinti. Tačiau kiti vizitai į Bavarijos, Badeno-Viurtembergo, Heseno, Tiuringijos, Šlėzvigo-Holšteino federalinėse žemėse, taip pat Zarlando, Meklenburgo-Pomeranijos regionuose ir Hamburgo bei Niederzachseno miestuose įsikūrusių techninės apžiūros įmones baigėsi vairuotojų nervų tampymu, gaišatimi ir paklydusiais patikros protokolais. Dar daugiau – dalis  gautų vokiškų TA patikrų dokumentų pasėjo abejonių dėl galimo sukčiavimo, nes automobiliams „geros“ pažymos negalėjo būtų išduotos dėl akivaizdžių techninių problemų“, – dėsto A. Glebus.

Vieno „Transekstos“ vadovų teigimu, tokia padėtis susiklostė dėl pernelyg didelio Vokietijos techninės apžiūros centrų, apsiėmusių aptarnauti „svetimas“ transporto priemones, skaičiaus. Dalis periferijoje esančių įmonių apie susitarimus bendradarbiauti su Lietuva lig šiol nežino nieko konkretaus, todėl mūsiškius vairuotojus gainioja kaip pastumdėlius.

Žaliai ir geltonai pažymėti Vokietijos TA centrai, kuriuose buvo atlikta Lietuvoje registruotos technikos patikra. Mėlynai pažymėtos “TUV Nord” stotys, kurias siūloma įtraukti į partnerių sąrašą.
Žaliai ir geltonai pažymėti Vokietijos TA centrai, kuriuose buvo atlikta Lietuvoje registruotos technikos patikra. Mėlynai pažymėtos “TUV Nord” stotys, kurias siūloma įtraukti į partnerių sąrašą.

„Manome, kad dabartinį 235 partnerių sąrašą reiktų gana radikaliai sutrumpinti ir jame palikti tik tas įmones, kurios nuo praėjusių metų rugpjūčio iki šio pavasario priėmė patikrai Lietuvoje registruotus vilkikus su puspriekabėmis ir dėl kurių darbo nekilo abejonių“, – rekomenduoja asociacijos direktoriaus pavaduotojas.

„Transekstos“ sukaupti statistiniai duomenys liudija, kad iš viso mūsiškai vairuotojai apsilankė maždaug 80 vokiečių įmonių, tačiau absoliuti jų dauguma koncentruojasi netoli Vokietijos sienos su Olandija, Prancūzija ir Šveicarija. Todėl Susisiekimo ministerijai ketinama siūlyti iš dabartinio vokiečių TA centrų sąrašo palikti 56, bei sudaryti naujas sutartis su 20 „TUV Nord“ techninės patikros centrų, esančių arčiausiai tranzitinių magistralių.

A.Glebaus manymu, tokios korekcijos leistų Lietuvos TA sistemoje esančioms įmonėms užmegzti glaudesnius dalykinius ryšius su kolegomis Vokietijoje, užtikrinti spartesnį patikros protokolų persiuntimą ir – svarbiausias dalykas – išvengti galimo dokumentų klastojimo.

„Formaliai visoje Europoje privalomosios techninės apžiūros atliekamos vadovaujantis tos pačios EK direktyvos reikalavimai, tačiau praktiškai kai kurie Vokietijos AT centrai taiko supaprastintas taisykles: net gerai įvertintiems „lietuviškiems“ sunkvežimiams ant valstybinio numerio nėra tvirtinamas specialus lipdukas, kokiais papuošiamos visos vokiškos mašinos. T. y. priimdami mūsiškių vežėjų transportą, vokiečiai neprisiima jokios atsakomybės, dėl automobilių. Mes siekiame, kad šioje vietoje nekiltų jokių abejonių“, – pabrėžė „Transekstos“ direktoriaus pavaduotojas.

Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad iš Vokietijos TA atkeliaujančių patikros protokolų srautas smarkiai išpūtė administracinio darbo krūvį Lietuvos TA įmonėms. Tenka tikrinti duomenis, prašyti įvairių patikslinimų, o neretai taisyti klaidas, kurios gresia virsti nemalonumais vežėjams.

Beje, kitos Europos šalys, kuriose aktyviai dirba Lietuvos transporto kompanijos, pasiūlymus bendradarbiauti tikrinant mūsiškių vežėjų techniką atmetė.