Vyriausybė pritarė, kad atsiskaitymai grynaisiais būtų ribojami

Vyriausybė pritarė teises aktų projektams, kuriais juridinių ir fizinių asmenų tarpusavio atsiskaitymai grynaisiais pinigais apribojami 10 tūkst. litų.

Tą reglamentuojantys Civilinio kodekso ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai toliau bus svarstomi Seime.

Kaip rašoma Finansų ministerijos pranešime, verslininkus vienijančios organizacijos bei kitos suinteresuotos institucijos jiems iš esmės pritaria, bet siūlo neapsiriboti vien tik atsiskaitymų grynaisiais ribojimu.

„Sutinkame su verslo struktūrų nuomone, kad kovoje su šešėline ekonomika kompleksiniai sprendimai yra efektyvesni nei pavienės poveikio priemonės. Tačiau nėra būtina, o ir sudėtinga, visą jų kompleksą įteisinti tą pačią dieną. Šiuo metu turėtų būti priimti svarbiausi sprendimai, o atsiskaitymų grynaisiais ribojimas priskirtinas būtent prie tokių“,– pranešime cituojamas finansų ministras Rimantas Šadžius.

Anot ministerijos pranešimo, analizė rodo, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nepatogumų neturėtų sukelti, nes apie 95 proc. gyventojų atliekamų operacijų neviršija 10 tūkst. litų ribos. Visos verslo įmonės turi einamąsias sąskaitas kredito įstaigose, o Lietuvoje, greta bankų, veikia ir daug kitų, mokėjimo įstaigos licencijas turinčių įmonių, tarp jų – elektroninių pinigų, pašto įstaigos. Taip bus skatinama konkurencija mokėjimo paslaugų teikimo sektoriuje, kurios galima pasekmė – įkainių už teikiamas paslaugas mažinimas.

Apribojimas nebūtų taikomas, atsiskaitant grynaisiais per mokėjimo paslaugų teikėjus, valiutos keityklose ar įnešant grynuosius pinigus į bankomatus.

Taip pat jis nebūtų taikomas tais atvejais, kai atsiskaitymai, taip pat bet kokie kiti mokėjimai tarp asmenų negrynaisiais pinigais, negali įvykti dėl objektyvių priežasčių. Tačiau apie tai subjektas privalės informuoti Vyriausybės įgaliotą kompetentingą valstybės instituciją.

Pasak finansų ministro R. Šadžiaus, atsiskaitymų grynaisiais ribojimas teisiškai apriboja vieną iš šešėlinės ekonomikos egzistavimo sąlygų. Šią priemonę, greta kitų, mažinančių nelegalią ekonomiką, rekomenduoja ir Europos Komisija. Tokia praktika, anot ministerijos pranešimo, plačiai taikoma ES valstybėse: Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje Slovakijoje, Italijoje ir kitose. Jose leidžiamų operacijų grynaisiais pinigais vidurkis siekia tokį pat dydį, kokį siūloma nustatyti ir Lietuvoje – apie 10 tūkst. litų arba 3000 eurų.

Ministerijos teigimu, įteisinus atsiskaitymų grynaisiais pinigais apribojimą, ne tik sumažėtų prielaidos šešėlinei ekonomikai, bet skaidresni taptų sandoriai, efektyvesnė jų kontrolė, sumažėtų galimybės išvengti ar sumažinti mokestines prievoles, būtų sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningai konkurencijai, užtikrinti saugesni asmenų tarpusavio atsiskaitymai.

Už nustatytos tvarkos pažeidimus taip pat siūloma administracinė atsakomybė: mokantiems ir mokėjimą priimantiems fiziniams asmenims – nuo 1 tūkst. iki 3 tūkst. litų, o juridinių asmenų, jų padalinių vadovams – nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų. Už tą pažeidimą jau baustiems asmenims siūloma skirti atitinkamai 3–6 tūkst. ir 5–10 tūkst. litų baudą.