Ūkio ministerija sako, kad didžiąja dalimi šių metų Lietuvos eksporto tempus augino reeksportas. Pasak ministerijos, reikia lengvinti teisinį reglamentavimą, kad lietuvių verslininkai aktyviau iš Lietuvos eksportuotų ne Lietuvoje pagamintas prekes.
Ūkio ministras Rimantas Žylius sako, kad sąlygų gerinimas reeksportui yra viena iš kitų metų ministerijos užduočių.
„Iš tikrųjų viena iš mums labai svarbių sričių yra reeksportas. Tai čia peržiūrime ir savo teisės aktus, kad reeksportui Lietuva būtų labai palanki šalis, t. y., prekių atvežimas ir išvežimas susidurtų su kuo mažiau administracinių kliūčių, kad tai vyktų lengviau ir kad verslas rinktųsi reeksportui ne kitą šalį, tarkim, Olandiją, bet Lietuvą“, – sako R. Žylius.
Kaip penktadienį skelbia Statistikos departamentas, 2011 m. sausio–spalio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, eksportas išaugo 32,4 procento.
Eksporto padidėjimui įtakos turėjo padidėjęs naftos produktų (42,2 proc.), antžeminio transporto priemonių (57,7 proc.) ir trąšų (79,1 proc.) eksportas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 29,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 27,8 procento, be mineralinių produktų – 23,1 proc.
Šių metų sausio–spalio mėnesiais svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (16,1 proc.), Latvija (10,2 proc.), Vokietija (9,3 proc.) ir Lenkija (7,2 proc.).
Anot Statistikos departamento, 2011 m. sausio–spalio mėn., palyginti su tuo pačiu 2010 m. laikotarpiu, importas išaugo 32,5 proc. Jo padidėjimą lėmė išaugęs žalios naftos (36,2 proc.), antžeminio transporto priemonių (61,9 proc.) bei katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (35,7 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, importas padidėjo 28,3 proc.
Minimu laikotarpiu svarbiausios Lietuvos importo patnerės buvo Rusija (32,8 proc.), Vokietija (9,8 proc.), Lenkija (9,1 proc.) ir Latvija (6,6 proc.).
Naujienos
Europa ruošiasi sujungti muitinės duomenis į vieną sistemą, kuria galės naudotis visos ES šalys. Paprastam importuotojui ar eksportuotojui ji taps privaloma tik 2034 m. Problema, kurią vairuotojas mato jau šį vakarą, daug paprastesnė: Europos kelių tinkle trūksta daugiau kaip 390 tūkst. sunkvežimių stovėjimo vietų. Tuo pat metu Lenkija iki 2027 m. kovo pabaigos pratęsia atrankines patikras pasienyje su Vokietija ir Lietuva.
2026-09-28
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
Reikia pristatyti konteinerį iš sandėlio Lenkijoje klientui Prancūzijoje? Europos Sąjungai pageidaujama schema jau seniai aiški: didžiąją kelio dalį krovinys turėtų įveikti geležinkeliu, o automobilis reikalingas pirmam ir paskutiniam etapui. Traukinys vienam transporto darbo vienetui sunaudoja mažiau energijos ir išmeta gerokai mažiau teršalų. Krovinio savininkui sprendimas priklauso ir nuo visos pristatymo kainos, termino bei tikimybės, kad konteineris iš tiesų laiku pasieks klientą.
2026-09-23
Dar rugsėjo 20 d. furgonas, kurio DMC buvo 3,2 t, su sunkia priekaba galėjo patekti į e-TOLL sistemą, jei viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė viršijo 3,5 t. Nuo 2026 m. rugsėjo 21 d. tas pats automobilis nebeturi mokėti elektroninio kelių mokesčio vien dėl priekabos. Dabar e-TOLL atveju lemiama yra paties automobilio DMC.
2026-09-21
CargoWeek nagrinėja penkis rugpjūčio 17–23 d. įvykius vežėjo akimis: kur jau atsirado tiesioginių išlaidų, kur kol kas yra tik rizika ir kas lems kitą savaitę.
2026-08-24
Komentarai
valio! net ir biurokratms dashilo! manau kad i problema isigilinti jiems be shansu.
Jūsų komentaras