A1 bus peržiūrimas kas dvejus metus: kodėl naujoji ES reforma ypač svarbi Lenkijos ir Lietuvos vežėjams

Europos Parlamentas patvirtino didžiausią per beveik dešimtmetį socialinės apsaugos koordinavimo taisyklių atnaujinimą. Tarptautiniams vežėjams svarbiausi pakeitimai susiję ne vien su išmokomis: ES įveda privalomą taikytinų socialinės apsaugos teisės aktų peržiūrą kas 24 mėnesius, tikslina kriterijus, pagal kuriuos nustatoma tikroji darbdavio veiklos vieta, ir nustato griežtus A1 dokumentų tikrinimo tarp valstybių terminus.

Reforma pradės veikti ne iš karto. Dauguma nuostatų, tiesiogiai susijusių su tarptautinių reisų vairuotojais, bus pradėtos taikyti praėjus dvejiems metams nuo reglamento įsigaliojimo. Tikslios datos kol kas nėra. Tačiau bendrovės jau dabar turi ką patikrinti, ypač jeigu juridinis adresas yra vienoje šalyje, vairuotojai gyvena kitoje, o verslas faktiškai valdomas iš trečiosios.

Ką konkrečiai patvirtino Europos Parlamentas

Liepos 7 d. Europos Parlamentas pritarė reglamentų, nustatančių, kurios šalies socialinės apsaugos teisės aktai taikomi asmeniui, vienu metu dirbančiam keliose ES valstybėse, peržiūrai. Už balsavo 511 narių, prieš – 87, dar 61 susilaikė. Reforma apima nedarbo išmokas, išmokas šeimai, ilgalaikę priežiūrą, komandiruotus darbuotojus ir asmenis, nuolat dirbančius keliose šalyse.

Teisėkūros procesas dar nebaigtas. Europos Parlamentas per pirmąjį svarstymą priėmė savo poziciją, pagrįstą iš anksto su ES Taryba suderintu kompromisu. Dabar Taryba turi oficialiai patvirtinti tekstą, o tuomet reglamentas bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Reglamentas įsigalios pirmąją mėnesio dieną po jo paskelbimo. Didžioji dalis vežėjams svarbių taisyklių bus pradėta taikyti po 24 mėnesių. Jeigu dokumentas bus paskelbtas iki 2026 metų pabaigos, pagrindinių pakeitimų praktinio taikymo galima tikėtis 2028 metų pabaigoje.

Kas yra A1 ir kuo čia susiję sunkvežimiai

Vairuotojas gali gyventi Lenkijoje, dirbti Lietuvos vežėjui, krautis Vokietijoje, išsikrauti Nyderlanduose ir darbdavio šalyje praleisti vos kelias dienas per mėnesį. Kyla visiškai praktinis klausimas: kur darbdavys už jį moka socialinio draudimo įmokas ir pagal kurios šalies taisykles vairuotojas gauna sveikatos draudimą, pensiją, ligos išmokas bei kitas socialines garantijas?

Atsakymas nurodomas PD A1 dokumente. Jis patvirtina, kurios vienos šalies teisės aktai taikomi darbuotojui. Kol A1 galioja, kitos valstybės iš esmės neturėtų reikalauti už tą patį laikotarpį dar kartą sumokėti įmokų.

Tarptautinių reisų vairuotojams A1 dažniausiai išduodamas pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, taikomą asmenims, kurie reguliariai dirba dviejose ar daugiau valstybių. Europos darbo institucijos ELA sektoriniame tyrime nurodyta, kad įprastas tarptautinio vairuotojo darbas paprastai patenka būtent į 13 straipsnio taikymo sritį. 12 straipsnis taikomas siauresniais atvejais, pavyzdžiui, kai vairuotojas paprastai vykdo vidaus vežimus vienoje šalyje, o vėliau laikinai siunčiamas atlikti vidaus vežimų į kitą šalį.

Pagal šiuo metu galiojančias taisykles socialinio draudimo šalis nustatoma maždaug taip:

• jeigu vairuotojas didelę darbo dalį atlieka gyvenamojoje šalyje, paprastai ne mažiau kaip 25% darbo laiko arba joje gauna ne mažiau kaip 25% darbo užmokesčio, taikomi gyvenamosios šalies teisės aktai;
• jeigu 25% riba nepasiekiama ir vairuotojas dirba vienam darbdaviui, paprastai taikomi šalies, kurioje yra darbdavio registruota buveinė arba veiklos vieta, teisės aktai;
• jeigu darbdavių yra keli, skaičiavimas tampa sudėtingesnis ir priklauso nuo jų registracijos valstybių bei vairuotojo gyvenamosios vietos.

Šios taisyklės jau galioja. Reforma keičia tikrinimo procedūras ir mažina galimybę metų metus naudotis kartą išduotu A1, iš naujo neįvertinus faktinės situacijos.

Lenkijai ir Lietuvai mastas yra milžiniškas

2024 metais Europos šalys pagal 13 straipsnį išdavė apie 1,7 mln. A1 dokumentų. Lenkija išdavė 584 525 tokius dokumentus, tai yra daugiau nei trečdalį viso Europos kiekio. Iš jų 231 317 buvo tiesiogiai susiję su krovininiu kelių transportu.

Lietuva pagal 13 straipsnį išdavė daugiau nei 90 tūkst. A1 dokumentų. Pagal sektorius suskirstytais duomenimis, 56 822 dokumentai buvo susiję su krovininiu kelių transportu. Transporto dalis Lietuvos dokumentuose siekė beveik 63%, Lenkijos dokumentuose – apie 40%.

Todėl Lenkijai ir Lietuvai socialinio draudimo reforma faktiškai tampa kelių transporto sektoriaus reforma. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse 13 straipsnis daugiausia taikomas konsultantams, techniniams specialistams arba paslaugų sektoriaus darbuotojams. Lenkijos ir Lietuvos statistikoje jis didele dalimi susijęs su vairuotojais. Šie skaičiai pateikti Europos Komisijai parengtoje 2024 metų A1 dokumentų ataskaitoje.

Lenkijoje 169 390 A1 dokumentų pagal 13 straipsnį buvo išduoti trečiųjų šalių piliečiams. Iš jų 95 565 gavo Ukrainos piliečiai. Ataskaitos autoriai daro prielaidą, kad didelė šių asmenų dalis dirba krovininio transporto srityje. Lenkija ir Lietuva taip pat yra tarp pagrindinių ES valstybių pagal trečiųjų šalių piliečiams išduotų vairuotojo liudijimų skaičių.

Pirmasis svarbus pakeitimas: peržiūra kas 24 mėnesius

Šiuo metu 13 straipsnyje nenustatytas bendras maksimalus laikotarpis, kuriuo asmuo gali būti laikomas dirbančiu keliose valstybėse. A1 dokumentai kartais išduodami ilgam laikui, o per tą laiką vairuotojo situacija gali pasikeisti: atsiranda nauja gyvenamoji vieta, kitas darbdavys, kiti maršrutai arba pasikeičia gyvenamojoje šalyje atliekamo darbo dalis.

Naujojoje redakcijoje nustatoma, kad sprendimas dėl taikytinų teisės aktų priimamas ne ilgesniam kaip 24 mėnesių laikotarpiui. Po to kompetentinga įstaiga turi iš naujo įvertinti faktinę darbuotojo situaciją. Skaičiuojant atsižvelgiama į numatomą darbo modelį per ateinančius 12 kalendorinių mėnesių.

Vežėjui tai reiškia reguliarų administracinį ciklą:

• vairuotojo gyvenamosios vietos tikrinimą;
• darbo laiko pagal šalis analizę;
• tikrojo darbdavio patvirtinimą;
• šalies, iš kurios valdoma bendrovė, įvertinimą;
• pakartotinį kreipimąsi dėl taikytinų teisės aktų nustatymo ir A1 išdavimo.

Jeigu vairuotojas persikėlė iš Lietuvos į Lenkiją ir Lenkijoje pradėjo dirbti ne mažiau kaip 25% darbo laiko, kito vertinimo rezultatas gali pasikeisti. Bendrovė turės mokėti įmokas Lenkijoje, net jeigu darbo sutartis sudaryta su Lietuvos juridiniu asmeniu.

Jau egzistuojančioms situacijoms numatytas pereinamasis režimas. Jeigu dėl naujų taisyklių taikymo formaliai pasikeistų draudimo valstybė, ankstesni teisės aktai galėtų būti taikomi tol, kol aplinkybės nesikeičia, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų. Gyvenamosios vietos, darbdavio arba nusistovėjusio darbo modelio pakeitimas gali nutraukti tokią apsaugą. Todėl būtų rizikinga tikėtis automatinių dešimties ramių metų.

Antrasis pakeitimas: vien juridinio adreso nepakaks

Reforma patikslina darbdavio “registruotos buveinės arba veiklos vietos” sąvoką. Socialinio draudimo tikslais bus vertinama vieta, kurioje priimami svarbiausi sprendimai ir vykdomos centrinio valdymo funkcijos.

Vertindamos institucijos galės analizuoti:

• kur priimami pagrindiniai valdymo sprendimai;
• kur veikia centrinė administracija;
• kuriose šalyse formuojama apyvarta;
• kur vyksta visuotiniai susirinkimai;
• kur bendrovė reguliariai vykdo veiklą;
• kokios kitos aplinkybės rodo tikrąją valdymo vietą.

Sąrašas nėra baigtinis, todėl vienas formalus požymis negarantuoja pageidaujamo rezultato.

Tarkime, vežėjas registruotas Lietuvoje, tačiau savininkai, buhalterija ir operacijų vadovybė nuolat yra Lenkijoje, o pagrindinė komercinė veikla susijusi su Lenkijos klientais. Lietuvos licencija ir biuro adresas tebėra svarbūs įrodymai, tačiau jų gali nepakakti, kad Lietuvos socialinės apsaugos teisės aktai būtų taikomi automatiškai.

Ši problema egzistuoja jau dabar. ELA nurodė, kad kai kurios kontrolės institucijos Bendrijos licenciją išdavusią šalį laikė pakankamu vežėjo veiklos vietos įrodymu. ES Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-410/21 ir C-661/21 nusprendė, kad vien licencijos nepakanka taikytiniems socialinės apsaugos teisės aktams nustatyti. Naujoji redakcija įtvirtina išsamesnį verslo vertinimą.

Didžiausia rizika tenka struktūroms, kurių nacionalinė registracija menkai susijusi su kasdiene veikla. Europos Parlamentas kovą su fiktyviomis bendrovėmis tiesiogiai įvardija kaip vieną iš reformos tikslų.

Trečiasis pakeitimas: A1 bus tikrinamas greičiau ir griežčiau

A1 dokumentą galima ginčyti ir dabar. Kol jį išdavusi šalis dokumento neatšaukia arba nepripažįsta negaliojančiu, kitos valstybės privalo į jį atsižvelgti. Praktikoje tokie ginčai gali trukti ne vienus metus.

ELA pateikia Nyderlandų pavyzdį, kur schemos, apimančios darbuotoją iš šalies A, vežėją iš šalies B ir patikrinimą šalyje C, tyrimas gali užtrukti dvejus ar trejus metus. Per tą laiką vairuotojas pakeičia darbdavį, dokumentai pasensta, o išieškojimas tampa sudėtingesnis.

Naujose taisyklėse nustatomi konkretūs terminai:

• kitos šalies prašymu A1 išdavusi įstaiga turės patikrinti jo išdavimo pagrindus ir atsakyti per 30 darbo dienų;
• pagrįstai skubiais atvejais įrodymai turės būti pateikti per 10 darbo dienų;
• bendrieji įstaigų paklausimai dėl taikytinų teisės aktų turės būti išnagrinėti per 35 darbo dienas;
• jeigu per 35 darbo dienas atsakymo nebus, prašymą pateikusi šalis galės veikti taip, tarsi dokumentas nebūtų išduotas.

Jeigu įstaiga aptiks klaidą, A1 bus galima ištaisyti arba atšaukti atgaline data. Nustačius sukčiavimą, dokumentas turės būti nedelsiant atšauktas, suteikiant sprendimui retroaktyvų poveikį.

Bendrovei tai sukelia papildomo įmokų apskaičiavimo už ankstesnius laikotarpius riziką. Prie sumos gali būti pridėtos palūkanos ir nacionalinės baudos. Konkretūs padariniai priklausys nuo kompetentinga pripažintos šalies teisės aktų.

Egzistuoja ir nuo vežėjo elgesio nepriklausanti problema. Jeigu Lenkijos arba Lietuvos įstaiga pavėluos atsakyti užsienio institucijai, ši galės laikinai vadovautis prielaida, kad A1 nėra. Todėl nacionalinės administracijos darbo greitis tampa bendrovės komercinės rizikos dalimi.

Ketvirtasis pakeitimas: šalys galės masiškai lyginti duomenis

Reformos tekstas leidžia socialinio draudimo įstaigoms keistis duomenimis, kad būtų nustatomos klaidos ir sukčiavimo atvejai, susiję tiek su pavieniais asmenimis, tiek su darbuotojų grupėmis. Informacija galės būti elektroniniu būdu lyginama su kitos šalies duomenų bazėmis.

Be to, valstybės turės plėtoti socialinio draudimo įstaigų ir kitų institucijų, įskaitant darbo inspekcijas, bendradarbiavimą. Vežėjams tai reiškia, kad A1 duomenys vis rečiau bus vertinami atskirai nuo kitos informacijos.

Vieno patikrinimo metu potencialiai galės būti lyginami:

• vairuotojo gyvenamoji šalis;
• duomenys apie darbdavį;
• faktinė bendrovės veikla;
• draudimo laikotarpiai;
• informacija apie maršrutus ir darbo laiką;
• kitoje šalyje pateikti dokumentai;
• iš inspekcijų ir socialinių įstaigų gauta informacija.

Tekste taip pat stiprinamas tarpvalstybinis socialinio draudimo įmokų skolų išieškojimas. Viena šalis galės kreiptis į kitą pateikdama suvienodintą vykdomąjį dokumentą, prašyti taikyti užtikrinimo priemones ir suderintais atvejais siųsti savo pareigūnus dalyvauti administraciniame patikrinime.

Fiktyvi bendrovė ir toliau turės juridinį adresą, tačiau praktinė tokio adreso nauda smarkiai sumažės.

Privalomas išankstinis pranešimas: vairuotojams taikoma svarbi išlyga

Europos Parlamento pranešime spaudai kalbama apie privalomą išankstinį pranešimą, kai darbuotojas vykdo veiklą kitoje ES valstybėje. Tokia formuluotė sudaro įspūdį, kad vežėjui teks pranešti apie kiekvieną reisą. Suderintame teisės akto tekste taisyklė suformuluota siauriau.

Pareiga iš anksto pranešti kompetentingai įstaigai ir kreiptis dėl A1 pirmiausia susijusi su 12 straipsniu, tai yra su laikinu darbuotojo siuntimu dirbti į kitą šalį. Įprasti tarptautinių reisų vairuotojai daugeliu atvejų draudžiami pagal 13 straipsnį kaip asmenys, vienu metu dirbantys keliose valstybėse.

Pagal 12 straipsnį pranešti nereikės apie įprastas verslo keliones ir darbą, trunkantį ne ilgiau kaip tris darbo dienas iš eilės per 30 dienų laikotarpį. Tačiau prekių vežimas ar pristatymas tiesiogiai neįtrauktas į verslo kelionės apibrėžtį. Krovinį vežantis vairuotojas netampa verslo susitikimo dalyviu vien todėl, kad darbdavys reisą pavadino komandiruote.

Standartiniams tarptautiniams maršrutams svarbiausi pakeitimai išlieka 24 mėnesių peržiūra, tikrosios bendrovės veiklos vietos tikrinimas ir spartesnis įstaigų bendradarbiavimas.

A1 ir vairuotojo komandiravimo deklaracija atlieka skirtingas funkcijas

Kelių transporto sektoriuje jau taikoma komandiravimo deklaracija, teikiama per Europos IMI portalą. Ji reikalinga kabotažo ir daugumos cross-trade operacijų atvejais ir yra susijusi su darbo sąlygomis bei darbo užmokesčiu priimančiojoje šalyje.

A1 nustato socialinio draudimo šalį. Jo gali reikėti ir vykdant dvišalį vežimą, kuris pagal Mobilumo paketo taisykles nelaikomas komandiravimu. Tai, kad nėra pareigos pateikti deklaraciją per IMI, savaime nepanaikina socialinio draudimo taisyklių.

Praktiškai vežėjas turi tris skirtingus duomenų rinkinius:

• tachografas rodo, kur ir kada dirbo vairuotojas;
• IMI deklaracija patvirtina komandiravimo statusą operacijoms, kurioms taikomos atitinkamos taisyklės;
• A1 patvirtina socialinio draudimo šalį.

Šių duomenų neatitikimai gali tapti pagrindu papildomiems klausimams.

Ką vežėjams verta patikrinti iš anksto

Iki reformos praktinio taikymo dar yra laiko, tačiau sudėtingų struktūrų auditas retai atliekamas greitai. Ypatingo dėmesio reikia bendrovėms, kurių vairuotojai gyvena keliose šalyse arba beveik nedirba darbdavio registracijos valstybėje.

Praktinis pasirengimas gali apimti:

• galiojančių A1 registrą, nurodant 12 arba 13 straipsnį, galiojimo terminą ir išdavimo pagrindą;
• aktualius duomenis apie kiekvieno vairuotojo gyvenamąją vietą;
• gyvenamojoje šalyje atliekamo darbo laiko dalies skaičiavimus;
• dokumentus, patvirtinančius, kur priimami valdymo sprendimai ir veikia centrinė administracija;
• A1 duomenų palyginimą su darbo sutartimis, maršrutais, tachografo duomenimis ir IMI deklaracijomis;
• socialinio draudimo statuso pakartotinio tikrinimo procedūrą, taikomą ne rečiau kaip kartą per 24 mėnesius;
• atskirą atvejų, kai vairuotojas keičia gyvenamąją šalį arba maršrutų pobūdį, kontrolę;
• greito atsakymo į užsienio socialinio draudimo įstaigos paklausimą tvarką.

Dideliam vežėjui tokia kontrolė pareikalaus personalo skyriaus, buhalterijos, dispečerių ir teisės tarnybos bendradarbiavimo. Jeigu kiekvienas padalinys saugos skirtingą informaciją apie vairuotojo gyvenamąją šalį ir jo maršrutus, po dvejų metų tai taps labai konkrečia problema.

Kas galiausiai pasikeis

Reforma nenustato naujo bendro ES socialinio draudimo įmokų dydžio ir neįpareigoja visų tarptautinių vežėjų perkelti vairuotojus į tos šalies sistemą, kurioje jie dažniausiai išsikrauna. Pagrindinis principas išlieka: vienam darbuotojui taikomi vienos šalies socialinės apsaugos teisės aktai.

Keičiasi tikrinimo kokybė. Sprendimą reikės peržiūrėti kas 24 mėnesius, tikroji darbdavio veiklos vieta bus vertinama pagal aplinkybių visumą, o ginčijamas A1 galės būti patikrintas tarp valstybių per nustatytus terminus. Klaidingai arba sukčiaujant išduotus dokumentus bus galima atšaukti atgaline data, o tarpvalstybinis skolų išieškojimas taps paprastesnis.

Lenkijos ir Lietuvos vežėjams ši reforma ypač reikšminga dėl milžiniško pagal 13 straipsnį įformintų vairuotojų skaičiaus. Dveji metai atrodo pakankamas terminas, kol paaiškėja, kad reikia patikrinti šimtus ar tūkstančius darbuotojų, jų gyvenamąją vietą, maršrutus ir draudimo pagrindus. Ankstyvas pasirengimas šiuo atveju turi visiškai konkrečią ir išmatuojamą vertę.