ETS2 nuo 2028 metų: kiek vežėjams gali pabrangti dyzelinas

Vežėjui pilant dyzeliną į vilkiko baką, į jo kainą jau įskaičiuota nafta, perdirbimas, pristatymas, mokesčiai ir pardavėjo antkainis. Nuo 2028 metų atsiras dar viena dedamoji – anglies dioksido (CO₂) išmetimo kaina. Jeigu taršos leidimas kainuotų 50 Eur už toną, 10 tūkst. km per mėnesį nuvažiuojančio vilkiko degalų išlaidos galėtų padidėti maždaug 400 Eur. Kainai pasiekus 100 Eur už toną, papildomos išlaidos priartėtų prie 800 Eur. Tai tik skaičiavimo scenarijai: būsima dyzelino kaina kol kas nežinoma.

Naujos išlaidos teks degalų tiekėjams, kurie privalės įsigyti taršos leidimus. Patys vežėjai jų pirkti neturės, tačiau tiekėjai leidimų kainą galės įtraukti į degalinėse parduodamų degalų kainą. Spalio 9 d. ES Taryba pritarė pakeitimams, kuriais siekiama sušvelninti pernelyg didelį šių leidimų brangimą. Apsaugos mechanizmas stiprinamas dar prieš naujos sistemos startą, nes jos poveikį pajus ir įmonės, ir vairuotojai.

Kaip išmetamo CO₂ kaina atsiras dyzelino kainoje

Naujoji sistema vadinama ETS2 (angl. Emissions Trading System 2). Tai atskira Europos prekybos taršos leidimais sistema, taikoma CO₂ išmetimui, susijusiam su kelių transportui, pastatų šildymui ir kai kurioms mažesnėms gamybos įmonėms tiekiamu kuru. Didesnei pramonei jau veikia ETS1, kuriai taikomi kiti leidimai ir taisyklės.

Degant dyzelinui išsiskiria CO₂. Bendrovė, pateikianti kurą rinkai ETS2 apimamoms veikloms, privalės įsigyti ir vėliau atsiskaitymui pateikti leidimų tiek, kiek atitinka būsimą CO₂ kiekį, susidarysiantį sunaudojus parduotą kurą. Vienas leidimas atitinka vieną toną CO₂. Bendras leidimų skaičius yra ribojamas ir laikui bėgant mažinamas, o jų kaina formuojasi aukcionuose bei vėlesniuose rinkos dalyvių sandoriuose.

Pavyzdžiui, tiekėjas pardavė tiek dyzelino, kad jam sudegus išsiskirs tūkstantis tonų CO₂. Jeigu leidimas kainuotų 50 Eur už toną, tiekėjo išlaidos siektų apie 50 tūkst. Eur. Šias išlaidas jis galėtų perkelti pirkėjams.

Europos Sąjunga tikisi taip paskatinti mažinti iškastinio kuro vartojimą ir rinktis mažiau taršų transportą. ES Tarybos duomenimis, ETS2 turi padėti iki 2030 metų sumažinti šios sistemos apimamų sektorių išmetamą CO₂ kiekį 42 proc., palyginti su 2005 metais. Vežėjams tai reiškia didesnės vieno reiso savikainos riziką.

Visavertis ETS2 veikimo pradžios terminas ES reglamentu 2026/667 perkeltas į 2028 metus. Tačiau degalų tiekėjai išmetamą CO₂ apskaito jau nuo 2025 metų. Pirmieji leidimų aukcionai numatyti 2027 metų sausio 18 dieną.

Kiek kainuos vienam vilkikui ir 50 transporto priemonių parkui

Skaičiavimui užtenka dviejų rodiklių: sunaudoto degalų kiekio ir leidimo kainos už toną CO₂. Europos Komisijos vertinimu, sudeginus litrą įprasto dyzelino išsiskiria apie 2,65 kg CO₂, arba 0,00265 tonos. Tai apytikris iškastinio kuro rodiklis. Faktiniame degalų mišinyje, ypač jei jame yra biologinių komponentų, apskaitomas išmetamo CO₂ kiekis gali skirtis.

Jeigu leidimas kainuotų 50 Eur už toną, gautume 0,00265 × 50 = 0,1325 Eur, arba 13,25 euro cento už litrą. Kainai pakilus iki 100 Eur, suma sudarytų 0,265 Eur, arba 26,5 cento. Abiem atvejais daroma prielaida, kad tiekėjas visas leidimų išlaidas perkels į dyzelino kainą. Galimas papildomas PVM poveikis čia neįskaičiuotas. 50 ir 100 Eur kainos naudojamos tik scenarijams palyginti, tai nėra 2028 metų rinkos prognozė.

Vilkikas, per mėnesį nuvažiuojantis 10 tūkst. km ir sunaudojantis 30 l/100 km, sudegina apie 3 tūkst. litrų dyzelino. Pagal pirmąjį scenarijų jo mėnesio išlaidos padidėtų 397,50 Eur, pagal antrąjį – 795 Eur. Jei įmonė turi 50 tokių vilkikų, papildomos mėnesio išlaidos siektų 19 875 arba 39 750 Eur. Vienam nuvažiuotam kilometrui tai sudarytų maždaug 4 arba 8 papildomus euro centus, neskaičiuojant PVM.

Įmonei, kuri dirba pagal sutartą fiksuotą reiso kainą, reikšmingi ir keturi centai už kilometrą. Jei sutartyje numatytas kuro kainos priedas arba galimybė perskaičiuoti tarifą, dalį pabrangimo bus galima perkelti užsakovui. Jei tokios galimybės nėra, vežėjas papildomas išlaidas turės padengti iš savo pelno maržos. Todėl ETS2 svarbi jau skaičiuojant būsimų sutarčių sąlygas.

Kodėl ES pakeitė taisykles dar iki sistemos starto

ETS2 numatytas rinkos stabilumo rezervas: dalis leidimų laikomi rezerve ir, susiklosčius nustatytoms sąlygoms, gali būti papildomai išleidžiami į rinką. Spalio 9 d. ES Taryba galutinai patvirtino, kad viršijus kainos slenkstį tokių papildomų leidimų kiekį būtų galima didinti nuo 20 mln. iki 40 mln. Tikimasi, kad tai sušvelnins kainų svyravimus.

Slenkstis nustatytas ties 45 Eur už toną CO₂ 2020 metų kainomis ir koreguojamas pagal infliaciją. Todėl pradedant sistemai veikti faktinis orientyras bus aukštesnis už nominalius 45 Eur. Ši riba yra sąlyga intervencijai: rinkos kaina gali ją viršyti net išleidus papildomų leidimų. Pakeitimais taip pat pratęsiamas rezervo veikimas po 2030 metų ir numatomas laipsniškesnis leidimų išleidimas, kai jų apyvartoje lieka mažiau nei 260 mln.

Tokio atsargumo priežastis aiški: degalų paklausą sunku greitai sumažinti, nes sunkvežimiai turi vykdyti užsakymus, o technikai pakeisti reikia laiko ir pinigų. Papildomi leidimai gali sumažinti kainų svyravimų mastą, tačiau konkrečios dyzelino litro kainos negarantuoja. Spalio 9 d. Tarybos sprendimas dar laukė paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; numatyta, kad jis įsigalios praėjus 20 dienų po paskelbimo.

Lenkija ir Lietuva: nacionaliniai mokesčiai ir toliau skirsis

Nors ETS2 bus bendra ES sistema, dyzelino kainos degalinėse išliks skirtingos. Lenkijoje į jas įskaičiuojamas akcizas, degalų ir taršos rinkliavos bei PVM. Nuo 2026 metų sausio 1 d. bazinis dyzelino akcizo tarifas yra 1160 zlotų už tūkstantį litrų, arba 1,16 zloto už litrą. Tai tik viena iš kelių galutinės kainos dalių.

Lietuvoje nuo 2025 metų taikoma atskira su CO₂ susijusi dyzelino akcizo dalis, kuri nepriklauso ETS2 sistemai. Pagal paskelbtą mokesčių grafiką įprastam dyzelinui ji sudaro 104,8 Eur už tūkstantį litrų 2026 metais, 131 Eur 2027 metais ir 157,2 Eur 2028 metais. Taigi atitinkamai 10,48, 13,1 ir 15,72 cento už litrą. Vien šiuo metu numatytas nacionalinės dalies padidėjimas nuo 2026 iki 2028 metų siekia 5,24 cento už litrą. Jeigu tarifai nesikeis, ETS2 poveikis prisidės papildomai.

Yra ir PVM klausimas. Jei tiekėjas į litro kainą iki mokesčių visiškai įtrauktų 13,25 cento ETS2 išlaidų, taikant dabartinius standartinius tarifus galutinė kaina matematiškai padidėtų maždaug 16,3 cento Lenkijoje (PVM 23 proc.) ir 16,0 cento Lietuvoje (21 proc.). Vežėjui, galinčiam atskaityti arba susigrąžinti pirkimo PVM, grąžinama jo dalis paprastai netampa galutinėmis sąnaudomis. Faktinės kainos priklausys nuo rinkos, o mokesčių tarifai iki 2028 metų dar gali pasikeisti.

Tarptautiniam vežėjui svarbu, kurioje šalyje jis pila degalus: važiuojant per Lenkiją, Lietuvą ir Vokietiją skiriasi mokesčiai ir prekybiniai antkainiai. ETS2 sąnaudos nepriklauso nuo vilkiko registracijos šalies. Atskirai ir toliau bus mokamos kelių rinkliavos, įskaitant tas, kurios apskaičiuojamos pagal sunkvežimio CO₂ emisijų klasę. Degalai ir kelių mokesčiai išliks skirtingomis išlaidų eilutėmis.

Kam ES skirs paramą ir kodėl jos negaus visi

Maža transporto įmonė, turinti du ar tris vilkikus, ypač jautriai reaguoja į didėjančias degalų sąnaudas. Pereiti prie elektrinių sunkvežimių reikia lėšų, tinkamų maršrutų ir įkrovimo infrastruktūros. Didelis vežėjas turi daugiau galimybių investuoti bei derėtis dėl tarifų, tačiau dyzelinas ir jam tebėra reikšminga savikainos dalis.

Poveikiui sušvelninti ES numatė Socialinį klimato fondą. ETS2 startą perkėlus į 2028 metus, teisės aktuose nustatyta didžiausia ES finansavimo fondui suma 2026–2032 metais sudaro 54,6 mlrd. Eur; taip pat reikalingas nacionalinis bendras finansavimas. Lėšos gali būti skiriamos mažiau taršiam transportui, įkrovimo infrastruktūrai ir tikslinei pažeidžiamų gyventojų bei labai mažų įmonių paramai. Fondas nenumato kompensuoti vežėjams kiekvieno sunaudoto dyzelino litro kainos.

Europos Komisija jau pritarė Lietuvos planui, kurio vertė – apie 884 mln. Eur, įskaitant maždaug 663 mln. Eur ES lėšų. Lietuvos susisiekimo ministerija numatė 30 mln. Eur paramą, kad labai mažos įmonės galėtų įsigyti 3230 netaršių lengvųjų ir lengvųjų krovininių automobilių. Komisijos vertinimu, iki 2032 metų transporto priemonėms skirtos priemonės turėtų padėti maždaug 3200 pažeidžiamų labai mažų įmonių. Šie skaičiai nereiškia, kad parama automatiškai taikoma sunkiesiems tolimojo susisiekimo vilkikams.

Lenkijos valdžia siekia sušvelninti ETS2 taikymą. Kovo mėnesį klimato ministrė Paulina Hennig-Kloska pranešė apie siūlymą iki 2030 metų dalyvavimą sistemoje padaryti savanorišką. Tačiau pagal galiojančią ES teisę starto data lieka 2028 metai. Spalio 18 d. paskelbtame Europos Komisijos registre Lenkijos socialinis klimato planas dar nebuvo pažymėtas kaip patvirtintas. Todėl kol kas nėra pagrindo žadėti Lenkijos vežėjams konkrečių išmokų už pabrangusį dyzeliną.

Europos Sąjunga padidino taršos leidimų rezervą, nes baiminasi staigaus CO₂ kainos šuolio prasidėjus ETS2. Papildomi leidimai gali sušvelninti brangimą, tačiau būsima kaina lieka nežinoma. Vežėjams jau dabar svarbiausias praktinis klausimas – kam teks naujos išlaidos, kai jos pasirodys degalų sąskaitose, ir ar jas bus galima įtraukti į pervežimų tarifus. Atsakymas priklausys nuo leidimų kainos, mokesčių ir sutarčių sąlygų, galiosiančių 2028 metais.