Tachografai be painiavos: Europos Komisija paaiškino, kaip skaičiuoti 56 dienas ir sienos kirtimą

Europos Komisija paskelbė paaiškinimus dėl tachografų nuostatų pagal Mobility Package I: formaliai „nieko naujo“, tačiau rinkai vis dėlto yra naujiena. Dokumentas neįveda naujų pareigų, o aiškina, kaip taikyti jau galiojančias taisykles pereinamuoju laikotarpiu, kai keliuose vis dar sutinkamos skirtingos tachografų ir vairuotojų kortelių kombinacijos.

Komisija siekia pašalinti ginčus, kylančius patikrinimų metu. Kalbama apie tris problemines vietas: ar reikia rankiniu būdu fiksuoti sienos kirtimą, jei transporto priemonėje jau įrengtas smart tachograph version 2; kaip pateikti duomenis už paskutines 56 dienas, jei kortelė sena ir gali nesutalpinti viso kiekio; ir ką daryti įmonėms, dirbančioms su vairuotojais, turinčiais korteles, išduotas ne ES, o AETR šalyse.

Tai ne naujos taisyklės, o naujas rizikų žemėlapis

Komisija tiesiogiai patvirtina tai, kas jau išplaukia iš teisės aktų: pareiga rankiniu būdu įvesti šalį po sienos kirtimo galioja nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. analoginiams tachografams ir nuo 2022 m. vasario 2 d. skaitmeniniams, įskaitant pirmosios kartos išmaniuosius tachografus. Reikalavimas pateikti duomenis už einamąją dieną ir ankstesnes 56 dienas galioja nuo 2024 m. gruodžio 31 d.

Tai svarbu ir todėl, kad pereinamasis laikotarpis tęsiasi iki 2028 m. rugpjūčio. Pati Komisija pripažįsta: iki to laiko keliuose egzistuos skirtingos tachografų ir vairuotojų kortelių versijos, todėl neišvengiami technologiniai neatitikimai, kurie nepriklauso nuo vairuotojo.

Siena: rankinis įvedimas reikalingas ne visada

Svarbiausias praktinis paaiškinimas susijęs su sienos kirtimu. Jei transporto priemonė jau turi smart tachograph version 2, rankiniu būdu įvesti sienos kirtimo nereikia, net jei vairuotojo kortelė yra senos versijos. Komisija aiškiai nurodo: tokiu atveju sienos kirtimą fiksuoja pats tachografas, o kontrolės institucijos gali patikrinti šiuos duomenis įrenginyje. Mišriam parkui tai, ko gero, svarbiausias paaiškinimas visame dokumente.

Tuo pačiu Komisija atskirai paaiškino, kas laikoma „artimiausia įmanoma sustojimo vieta“ po sienos kirtimo. Tai nereiškia, kad vairuotojas privalo bet kokia kaina sustoti nedelsdamas. Jei pirmoji aikštelė perpildyta, nuvažiavimas užimtas, o sustojimas kelia pavojų eismo saugumui, vairuotojas gali važiuoti toliau iki kitos tinkamos vietos. Be to, Komisija aiškiai nurodo, kad avarinė juosta negali būti laikoma tinkama sustojimo vieta vien dėl šios formalios prievolės įvykdymo. Vežėjams tai stiprus argumentas senoje diskusijoje tarp „reikia sustoti iš karto“ ir „pirmiausia saugumas“.

Praktinė pasekmė akivaizdi: įmonėms verta peržiūrėti instrukcijas vairuotojams. Senas požiūris, kai dispečeris tiesiog reikalauja „įvesk sieną iš karto po įvažiavimo“, atrodo pernelyg grubus ir kartais pavojingas. Po šio FAQ vežėjai turi oficialų europinį tekstą, kuriuo galima remtis mokymuose ir ginčuose po patikrinimų.

56 dienų problema niekur nedingo

Antroji pagrindinė tema – duomenys už 56 dienas. Komisija primena: patikrinimo kelyje metu vairuotojas privalo pateikti duomenis už einamąją dieną ir ankstesnes 56 dienas. Iki 2028 m. rugpjūčio tam galima naudoti ne tik vairuotojo kortelę, bet ir kitus šaltinius, pavyzdžiui, išklotines ar anksčiau iškrautus duomenis.

Priežastis ta, kad dalis kortelių, išduotų iki 2023 m. rugpjūčio, teoriškai gali nesaugoti viso 56 dienų duomenų kiekio. Komisija tai vadina ribotu atvejų skaičiumi, tačiau pripažįsta, kad jie galimi, ypač jei kortelė buvo su mažesne talpa ir vairuotojas per šį laikotarpį dažnai keitė veiklos režimus. Tokiu atveju duomenų perrašymas nepriklauso nuo vairuotojo ir pats savaime neturėtų būti laikomas pažeidimu.

Tačiau tai nereiškia, kad problema išnyksta. Jei reikiamų duomenų kortelėje nėra, kontrolierius pirmiausia turi pabandyti juos rasti tikrinamos transporto priemonės tachografe. Jei ir ten trūksta informacijos, vežėjui lieka du variantai: elektroniniu būdu išsiųsti vairuotojui anksčiau iškrautus duomenis arba aprūpinti jį spausdintomis kopijomis už slenkantį 56 dienų laikotarpį. Čia prasideda reali administracinė našta: įmonėms reikia atsarginio atitikties proceso, o ne vien tik pasikliauti kortele.

Vežėjams tai reiškia paprastą dalyką: senos kortelės, mišrus parkas ir vairuotojai su dažnais režimų pokyčiais tampa administrine rizika. Ne katastrofa, bet rizika. Jei įmonė neturi aiškaus algoritmo, kaip vairuotojas greitai gauna trūkstamus duomenis patikrinimo metu, bet kuri patikra gali virsti nemaloniu ir brangiu ginču.

Ne ES AETR kortelės: ypatingo dėmesio zona

Dar vienas jautrus blokas susijęs su vairuotojų kortelėmis, išduotomis AETR šalyse už ES ribų. Komisija nurodo: jei toks vairuotojas dirba ES registruotam vežėjui, pasibaigus kortelės galiojimo laikui vairuotojas ir operatorius turi iš naujo įvertinti jo „įprastą gyvenamąją vietą“. Jei ji jau yra ES valstybėje narėje, vairuotojas turi kreiptis dėl naujos kortelės toje šalyje. Be to, tokia ne ES kortelė gali neturėti viso smart tachograph version 2 funkcionalumo, todėl 56 dienų reikalavimą vis tiek teks užtikrinti alternatyviais būdais.

Atskirai Komisija nurodo, kad Ukraina gavo galimybę naudoti smart tachographs and smart tachograph cards ES pagal 2025 m. sausio 17 d. ES ir Ukrainos jungtinio komiteto sprendimą.

Praktiniu požiūriu nauji Komisijos paaiškinimai gyvenimo vežėjams nepalengvina, bet padaro jį aiškesnį. Jie pašalina dalį problemų dėl rankinio sienos įvedimo transporto priemonėse su antros kartos tachografais, tačiau kartu primena: pareiga pateikti 56 dienų duomenis niekur nedingo, ir jei kortelė to neužtikrina, įmonė privalo turėti atsarginį sprendimą.

Tarptautiniams vežėjams dabar ryškėja kontrolinis sąrašas:

• Pirma, reikia įvertinti, kuriose transporto priemonėse jau įrengtas smart tachograph version 2, o kur dar laikomasi senų praktikų.
• Antra, verta patikrinti, ar įmonėje yra realus mechanizmas greitai perduoti iškrautus duomenis vairuotojui patikrinimo atveju.
• Trečia, prasminga atskirai peržiūrėti vairuotojus su ne ES išduotomis kortelėmis ir jų keitimo terminus. Visa tai ne teorija, o klausimas, ar transporto priemonė po savaitės ramiai tęs reisą, ar įstrigs ginče su kontrole.

Ir dar viena svarbi pastaba. Pats FAQ turi atsakomybės ribojimą: dokumentą parengė Komisijos tarnybos ir jis nėra galutinis ES teisės aiškinimas, tokia teisė priklauso tik Teisingumo Teismui. Tačiau rinkai tai vis tiek svarbus orientyras, nes būtent tokiais tekstais dažnai remiasi kontrolės praktika tol, kol neatsiranda teismų pozicija.