Didžiuliai transporto srautai sudaro spūstis „Via Balticos“ ruože tarp Kauno ir Marijampolės, čia gausu avarijų, o dėl siauro kelio vargsta jo tvarkytojai.
Dar prieš kelerius metus skelbta, kad magistralės ruožo rekonstrukcija laikoma prioritetiniu projektu, tačiau keturių eismo juostų dar teks palūkėti. Automobilių kelių direkcija ramina, kad šio finansinio laikotarpio iš ES fondų gauti pinigai niekur nedingo – jie naudojami aplinkeliams įrengti.
Vos prieš dvylika metų įrengtas „Via Balticos“ magistralės ruožas tarp Kauno ir Marijampolės jau apkarto vairuotojams. Dviejų eismo juostų kelias siauras, vargsta ir krovininių vilkikų bei lengvųjų automobilių vairuotojai.
„Visi važiuoja viena vilkstine. Lengviesiems automobiliams sunku mus aplenkti“, – sakė vilkiko vairuotojas.
„Kelias nesaugus, kamščiai būna dideli, didelis judėjimas, nes pagrindinė magistralė [jungia] su Lenkija, su Vakarais“, – teigė antras.
„Dažnai matome, kaip mašinos atsiduria laukuose. Visai neseniai prie Kauno stebėjome, kaip automobiliai nusirito nuo kelio“, – pasakojo dar kitas kalbintas vairuotojas.
Per parą šiuo ruožu pravažiuoja apie 17 tūkst., o vasarą – ir 20 tūkst. automobilių – daugiausiai vilkikų, nes tai vienintelė automagistralė į Vakarus.
„Kelias jau morališkai pasenęs ir eismo saugumo požiūriu – yra daug sunkiasvorio transporto. Patogu jau nėra juo važiuot. Vairuotojai tikriausiai jaučia įtampą, sunku ir aplenkti, ir saugiai pravažiuoti“, – sakė VĮ „Marijampolės regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Bičkus.
Automobilių kelių direkcija tikina, kad „Via Balticos“ magistralė sulauks rekonstrukcijos, tačiau kada – neaišku.
„Mes jau jį galėtumėmė pradėti [rekonstruoti] maždaug po pusės metų, visi dokumentai bus paruošti, jeigu neiškils problemų su tais žmonėmis, kurie nenori mums parduoti savo žemių dėl to, kaip tą žemę įvertino oficialūs vertintojai. Tuomet jau teismai spręs tuos klausimus, o teismai gali užsitęsti neribotą laiką“, – mano Kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas Algimantas Janušauskas.
34 kilometrų magistralės rekonstrukcijai reikėtų mažiausiai 400 milijonų litų.
Automobilių kelių direkcija tikina, kad rekonstrukcijai lėšų iš ES bus gauta, o per šį finansinį laikotarpį gauti pinigai naudojami, pavyzdžiui, Šiaulių ir Vilniaus pietiniam aplinkeliui tiesti.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras