Vėlų trečiadienio vakarą internetas mirgėjo nuo fotografijų, kuriose užfiksuota, kaip netoli JAV sostinės Vašingtono vilkikas su priekaba tempia NSO primenantį švytintį objektą. Tiesa, JAV karinių žinybų atstovai informavo, jog „viskas tvarkoje, tai – „savi“.
Kariškiai patvirtino, jog Vašingtono apylinkių gyventojai matė į Edvardso karinių oro pajėgų bazę Kalifornijoje transportuojamą bepilotį JAV karinių oro pajėgų lėktuvą X-47B, kuris savo išvaizda yra išties panašus į „skraidančią lėkštę“. Buvo užbaigta pirmoji orlaivio bandomųjų skrydžių serija ir jis gabenamas į Vakarinę pakrantę tolesniems bandymams. Tai – ne pirmas kartas, kai egzotiškos išvaizdos orlaivis „rozveliškai“ sužadina amerikiečių vaizduotę ir asociacijas su garsiąja Rozvelo NSO byla: dar pernai analogišku vaizdu baugiai grožėjosi nedidelio miestelio Kanzaso valstijoje gyventojai.
Korporacijos „Northrop Grumman“ pagamintas X-47B atliko paskutinius bandomuosius skrydžius ir netolimoje ateityje taps pirmuoju lėktuvnešiais gabenamu beuodegiu naikintuvo dydžio bepiločiu orlaiviu JAV Karinėse oro pajėgose.
Pirmoji bandomųjų skrydžių serija buvo pradėta 2011 m. vasario 4 d. Du šio modelio orlaivių egzemplioriai iš viso atliko 23 skrydžius, kurių metu lėktuvas buvo pakilęs į 4,5 km aukštį, iš kurio sėkmingai atliko manevravimo užduotis, būtinas tiems lėktuvams, kurie gali būti gabenami ir lėktuvnešiais. Bepilotis naikintuvas taip pat skrido ir kreiseriniu režimu, išskleidė ir suskleidė uodegos kablį, atliko pirmąjį aviacijos istorijoje bepiločio lėktuvo nusileidimą ant lėktuvnešio denio.
Korporacija „Northrop Grumman“ šiuo metu baigia ir lėktuvo programinės įrangos tobulinimo darbus. Artimiausiais mėnesiais planuojama X-47B testuoti lėktuvnešiuose, kur bus atliekamas pirmas aviacijos istorijoje bepiločio lėktuvo pakilimo nuo lėktuvnešio denio bandymas, taip pat nuotolinis lėktuvo valdymas iš lėktuvnešio tiltelio. Lėktuvo bandymai tęsis ir 2013 bei 2014 m. Tuomet orlaivį planuojama testuoti ekstremaliomis oro sąlygomis, taip pat išmėginti autonominio degalų papildymo ore operaciją.
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras