Ar skaičiai sunkvežimio spidometre taupo degalus?

Ramus ir nepervargęs vairuotojas lipa iš sunkvežimio, krovinys saugiai ir tiksliai suplanuotu laiku pristatomas gavėjui, o transporto parko valdytojai džiaugiasi pastebimai mažesniu vilkiko apetitu degalams. Ar toks scenarijus šiuolaikiniame pervežimų pasaulyje realus? Kai kurie racionalaus vairavimo specialistai teigia, kad apribojimus sunkvežimių greitį iki 85 km/h toks idiliškas vaizdelis taptų realybe. Kiti transporto verslo praktikai kolegų išvedžiojimuose įžvelgia rimtų trūkumus ir tvirtina, kad greičio mažinimas ne tik nieko iš esmės neišspręstų, bet greičiausiai sukeltų papildomų problemų.

Kodėl 85 km/h?

Įvairūs išvedžiojimai apie sunkvežimių kreiserinio greičio ribojimą nėra naujiena. Dauguma vilkikų gamintojų tiesiai šviesiai sako, kad 85 km/h judėjimo tempas yra gerokai ekonomiškesnis už šiuo metu oficialiai leidžiamą 90 km/h greitį. Tokių iniciatyvų šalininkai skaičiuoja, kad palyginus vienodomis sąlygomis identiškus krovinius gabenančius du sunkvežimius-dvynukus, degalų minėti greičiai lemtų nuo 0,6 iki 3 litrų mažesnes dyzelino sąnaudas kiekvienam nuvažiuotam 100 km.

Vidutinio greičio pasikeitimas dienos darbo eigoje taip pat yra paskaičiuotas. Paprastuose užmiesčio keliuose jis sumažėja 1,5 km/h., o greitkeliuose iki 3 km/h.

Pastebėta ir daugiau mažesnio greičio privalumų. Važiuojant šiek tiek lėčiau vairuotojui tenka atlikti mažiau lenkimų, o tai garantuoja pastovesnį greitį – dar vieną svarbų geresnių degalų sąnaudų aspektą.

Jungtinėse Amerikos valstijose atliktų bandymų metu gauti itin iškalbingi skaičiai. 98 proc. kelionių, kurių vidutinis judėjimo greitis buvo mažesnis, bet ekonomiškesnis, iš esmės baigdavosi be didesnių laiko nuostolių. Dienos maršrutų įveikimo skirtumas skyrėsi vos keliomis minutėmis. Degalų sąnaudų – maždaug litru 100 km/h.

Technikos ekspertai primena ir kitus sunkiai pastebimus mažesnio greičio privalumus, tokius kaip mažesnis padangų dėvėjimasis bei ilgesnis įvairių sunkvežimio mazgų tarnavimo laikas.

Saugumo specialistai savo ruožtu atkreipia dėmesį į trumpesnį stabdymo kelią bei saugesnį vairavimą, kurį lemia mažesnis vairuotojo nuovargis. Darbo dienos pabaigoje vilkikų pilotai būna patyrę mažiau streso ir geriau nusiteikę. Tiesa, tie patys ekspertai primena, kad nusprendus sunkvežimio greitį apriboti iki 85 km/h, saugumo sumetimais derėtų ant „lėtos“ transporto priemonės galo klijuoti specialus lipdukus, kurie įspėtų apie jos maksimalų greitį iš paskos važiuojančius kitus eismo dalyvius.

Nuomonės skiriasi

Jei nemažai išmanančių savo darbą ekspertų pasisako už 85 km/h greitį, tai kodėl didžioji dalis sunkvežimių vis dar spaudžia 90 km/h? Vėlavimas pristatyti krovinį gal ir būtų logiškas paaiškinimas, tačiau tikrai ne visi sunkvežimiai vėluoja į paskirties vietą. Tie patys vežėjai neretai imasi už galvų, kuomet pamato savo vilkikus lekiančius Europos keliais. Kai kurie vairuotojai nori būti greičiausiais ir stengiasi kaip įmanydami lėkti maksimaliu leistinu greičiu net ir pavojinguose vietose. Tačiau greitis ir noras būti priekyje ne visada yra esminis dalykas. Nenorėjęs prisistatyti smulkios vežėjų įmonės vadovas įžvelgė ir kitą vairuotojų nenorą nustatyti greičio ribotuvą ties 85 km/h riba.

„Vairuotojų atlyginimai priklauso nuo nuvažiuotų kilometrų, o greičio ribojimas šį rodiklį sumažintų. Sumažindamas jų greitį, sumažinčiau ir jų algą. Bijau prarasti vairuotojus“, – samprotavo verslininkas.

UAB „Simatra“ vadovas Sigitas Žilius kalbėdamas apie savo įmonę teigia, kad tokia praktika jiems nesvetima ir sunkvežimių greitis yra apribotas daugiau nei leidžia kelių eismo taisyklės.

„Vairuotojams mokame už darbo valandas, o ne už nuvažiuotus kilometrus, nes tai draudžia įstatymai. Vairuotojai nėra itin patenkinti tokiu sprendimu nes pastoviai nori lėkti. Bet važiuojant lėčiau sumažėja problemų, eismo įvykių, degalų sąnaudų rodikliai geri“, – konstatavo „Simatros“ vadovas.

S. Žilius pastebi ir kitą dalyką, į kurį retai kreipiame dėmesį.

„Vairuotojai 90 km/h greičiu per dieną važiuoja dažniausiai ne daugiau valandos. Jie visoje Europoje sumažintų sunkvežimių greitį iki 85 km/h. aš nebūčiau prieš“, – sakė transportininkas.

Vairuotojai šiuo klausimu pasiskirstę į skirtingas stovyklas. Įvairiuose internetiniuose forumuose vieni teigia, kad pradėję neviršyti 85 km/h per valandą greičio sutaupydavo degalų, kurį panaudodavo „savo reikmėms“, o dėl greičio sumažėjimo prarastas laiko ar nenuvažiuotų kilometrų buvo itin mažai. Be to, ne vienas jų patvirtino, kad sumažėjo lenkimų, kad ir darbo vairaračiu bei streso kelyje mažiau. Autostradoje važiuojant 85 km/h greičiu galima įveikti dešimtis kilometrų nepaliekant savosios eismo juostos.

Kiti gina poziciją, kad tempo mažinimas jokios naudos neduoda. Priešingai – kitiems eismo dalyviams tenka lenkti jų transporto priemones, o tie lenkimai ne visada būna saugūs. Kai kas laikosi nuomonės, esą sumažintas maksimalus greitis kenkia varikliui ir kitiems transporto priemonės mazgams.

Ką turi rodyti spidometras?

Iš įvairių pateiktų pasvarstymų galima daryti išvadą, kad 85 km/h greitis yra neblogas sprendimas greitkeliuose ir tiesiuose keliuose, kuriuose kitos transporto priemonės gali lengvai apvažiuoti neskubantį sunkvežimį. Išvengiama nereikalingų lenkimų, važiuojama labiau ekonomišku bei saugesniu tempu. Tuo metu lenkimui nepritaikytuose ar kalvotuose keliuose reiktų prisiminti kitus taupaus važiavimo pagrindus ir pamastyti apie akseleratoriaus spustelėjimą „iki dugno“, o ypač artėjant prie įkalnės. Bet kokiu atveju svarbiausias degalus taupantis aspektas ir toliau lieka vairuotojas. Darbdavys gali sumažinti sunkvežimio ribotuvo greitį, tačiau pirmiausiai reiktų įsitikinti ar vairuotojai tam pasiruošę ir priims tokią naujovę.