CARGONEWS

Artėja spūsčių sezonas

11475

Artėjantis rugsėjis sostinėje primena ir apie prasidėsiančias automobilių spūstis. Per vasarą spėję pamiršti kamščius vilniečiai jau dabar kalba, kiek laiko užtruks kelionės į darbus, mokymo įstaigas ir atgal į namus.

 
Transporto spūsčių problemą sostinėje spręsti bandoma kone kasmet. Kad mažėtų rytiniai kamščiai, buvo pakeistas mokymosi įstaigų darbo laikas: studentai paskaitas ėmė lankyti ne nuo 8 valandos, o nuo 9 valandos ryto. Spūstis mažinti turėjo ir vadinami žalieji koridoriai – gatvės, kuriomis važiuojant pastoviu leistinu greičiu netenka stabčioti prie šviesoforų, mat dar jų neprivažiavus įsižiebia žalia šviesa.
 
Vis dėlto šios naujovės pasiteisino tik iš dalies. Rudeniop, kai į gatves išvažiuoja nepatyrę vairuotojai, tėvai vėl ima vežti vaikus į lavinimo įstaigas, grįžta atostogautojai, rytais ir vakarais spūstyse galima praleisti ne vieną valandą.
 
Spūstis mažinti turėtų ir tiesiami aplinkkeliai. 2013 metais planuojama baigti pietinį aplinkkelį, kuris nuo miesto toliau nukreips pravažiuojančių vilkikų srautą. Jau šiandien aplinkkelį giria ne vienas, mat net per piką transporto spūsčių čia beveik nebūna – automobilių vairuotojams tenka stabtelėti tik prie išvažiavimų iš aplinkkelio.
 
Pritrūks 50 mln.
 
Didesnį rūpestį kelia vakarinio aplinkkelio tiesimas. Liepos pabaigoje buvo baigtas pirmasis aplinkkelio tiesimo etapas, o iki 2015 metų ketinama baigti visus darbus. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybei didžiausią nerimą kelia paskutinis statybos etapas, kai valdžiai papildomai teks rasti 50 mln. litų, skirtų išpirkti sklypams, kuriais bus tiesiamas kelias.
 
Aplinkkelio, sujungsiančio Oslo gatvę su Ukmergės plentu, teritorijoje – 56 sklypai, kurių plotas – 29 ha. Vilniečiams, panorusiems atsiimti žemes, sklypai šioje teritorijoje buvo grąžinami net tada, kai jau buvo parengtas aplinkkelio detalusis planas. 16 sklypų savininkai sutiko perkelti savo nuosavybę į kitą Vilniaus vietą, tačiau apsukruolių, norėsiančių pasipelnyti iš statybų, liko ne vienas.
 
Vakarinis aplinkkelis bus nutiestas lygiagrečiai su Laisvės prospektu, todėl dalis transporto srauto iš jo ir gretimų Pilaitės prospekto, Ukmergės gatvės nuo 2015 metų persikels į naują kelią.
 
Apsileidimas
 
Asociacijos LINAVA prezidentas Algimantas Kondrusevičius tvirtino, kad tarptautiniai vežėjai pajuto Vilniuje nutiesto pietinio aplinkkelio naudą. Užuot stoviniavę spūstyse, dabar sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojai jas aplenkia. „Ypač džiugina ruožas nuo Lazdynų tilto iki Liepkalnio gatvės“, – sakė A. Kondrusevičius.
 
Anot jo, Vilniaus valdžia turėtų intensyviau rūpintis aplinkkelių greta sostinės tiesimu. „Nežinau, kas kaltas, bet didelis apsileidimas, kad sunkiasvoris transportas priverstas važiuoti per miesto centrą, stovėti spūstyse, – pabrėžė A. Kondrusevičius. – Galbūt reikėtų galvoti apie aplinkkelių žiedo aplink Vilnių tiesimą, kad tie, kuriems reikia važiuoti į kitą miesto galą, galėtų tai saugiai ir greitai padaryti važiuodami greta miesto. Tai ne metų ar dvejų, o dešimtmečių darbas, bet tuo rūpintis reikia jau dabar.“
 
Ribos laikinai
 
Vilniaus savivaldybė riboti transporto spūstis, prasidėsiančias rugsėjį, žada laikinomis priemonėmis. „Nuo rugsėjo 1 iki spalio 1 dienos sostinės gatvėmis bus ribojamas važiavimas didžagabaritėmis ir sunkiasvorėmis transporto priemonėmis, krovinius bus galima vežti tik naktį ir tuo laiku, kai nevyks krepšinio rungtynės“, – pasakojo Vilniaus savivaldybės Eismo poskyrio vedėjas Eduardas Garbovskis.
 
Sumažinti spūstis turėtų padėti ir laikini pakeitimai. Kai kuriose sostinės gatvėse bus laikinai įvestas vienpusis eismas ir palikta vietos automobiliams stovėti, dar kitur žadama panaikinti dviračių taką ir leisti dvipusį eismą. E. Garbovskis tikino, kad informuoti apie eismą mieste padės ir informacinės švieslentės.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0