CARGONEWS

Automobilių turguose – štilis

13944
Šių metų sausio 1 d., sujungus Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sistemas, Kazachstane keitėsi nenaujų automobilių apmokestinimo sistema – dešimt kartų padidėję muitų tarifai iš Lietuvos turgaviečių išvijo pagrindinius senesnių automobilių pirkėjus – kazachus. Baiminamasi, kad greitai automobilių turgavietėse neliks ir baltarusių, kuriems naujoji muitų tvarka turėtų įsigalioti liepos 1 d.
Pasiteiravome didžiausių šalies turgaviečių atstovų, kokios nuotaikos turguose. UAB „Riedvė“ , eksploatavusios automobilių prekyvietę Utenoje, atstovas Jonas Vasalauskas sako, kad Utenos turgaus situacija, lyginant su kitomis automobilių turgavietėmis Lietuvoje, – prasčiausia. „Su naudotų automobilių verslu prastai, ypač Utenoje. Kaunas – vienintelis miestas, kur dar vyksta prekyba. Dabar Utenoje liko, galima sakyti, tik aikštelės, o automobilių turgaus nėra.  Kazachams čia neapsimoka važiuoti“, – dėsto J. Vasalauskas.
Anot pašnekovo, dabar Utenos turguje – atskiros prekeivių respublikos. „Nebėra turgaus, yra tik įmonės, kurios užsiima automobilių gabenimu. Pardavimai sumažėjo maždaug 70 proc.“, – pasikeitusią situaciją Utenoje analizuoja J. Vasalauskas.  Jis pabrėžia, kad net mokesčių už įvažiavimą į turgų sumažinimas nedavė laukiamos naudos. „Sumažėjo automobilių įvežimas. Aišku, sumažėjo ir pardavėjų-vadybininkų, liko tik tie, kurie daugybę metų tuo užsiima“, – dėsto J. Vasalauskas.
Tomas Norbutas, UAB „Autocentrum A5“, valdančios automobilių prekybos aikšteles Marijampolėje, vadovas sako, kad šiuo metu baltarusiai nuperka daugiausiai naudotų automobilių – daugiau kaip pusė. „Kazachstano pirkėjų apgultis pasibaigė šių metų sausį, dabar atvažiuoja tik vienas kitas“, – teigia T. Norbutas.
Remiantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateiktais duomenimis, praėjusių metų birželį į Kazachstaną vagonais buvo išgabentas rekordinis skaičius naudotų automobilių – 819 vienetų, o tų pačių metų gruodį – 557. Šių metų sausį šie rodikliai sumažėjo beveik 10 kartų – vagonais išgabenti tik 77 automobiliai, vasarį – 13, kovą – 14.
Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis sako, kad vienintelė viltis naudotų automobilių pirkėjams bus baltarusių laimėta pergalė kovoje dėl mažesnių muitų. Šiuo metu Baltarusijoje fiziniams asmenims taikomi muitai už įvežamus iš užsienio automobilius yra du tris kartus mažesni nei Rusijoje.  Anksčiau Minskas teigė, jog yra pasiruošęs nuo 2010 m. liepos 1 d. pakelti fiziniams asmenims taikomus automobilių muitus iki Rusijos lygio, tačiau dabar savo nuomonę pakeitė – Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto pirmininko pavaduotojas Sergej Borisiuk pranešė, kad Minskas gins dabartinį fiziniams asmenims taikomą įvežamų automobilių muitų dydį.
„Jei baltarusiams nepavyks išsikovoti, kad muitai nebūtų padidinti, bus blogai. Kai turguose neliko kazachų, baltarusiai – išsigelbėjimas. Atvažiuoja ir kirgizų. Jie naudotus automobilius iš Lietuvos daugiausia išsigabena vagonais ir autovežiais. Dažniausiai kirgizai perka automobilius, kurių pagaminimo data yra ne senesnė kaip 1998 m.  Populiariausi automobiliai tarp kirgizų – balti „Opel Astra“, – sako V. Naujanis.
Anot jo, dabar, be baltarusių, daugiausiai naudotų automobilių nuperka lenkai, lietuviai, latviai ir kirgizai. „Jei baltarusiai nebepirks, pokyčių bus, bet praktika rodo, kad vieną pirkėjų grupę keičia kita. Kai rusai masiškai nustojo pirkti, atsirado kazachai, tada juos pakeitė lenkai, tai tikimės, kad viskas ir toliau bus gerai. Įdirbis yra, žmonės ir  toliau veš mašinas, sudomins kitas pirkėjų grupes“, – optimistiškai į pokyčius naudotų automobilių rinkoje po liepos 1 d. žvelgia V. Naujanis.
Pašnekovas sako, kad baltarusiai – mokūs, o lenkai už tokių pačių pagaminimo metų automobilius nori mokėti kur kas mažiau nei šiuo metu moka baltarusiai. Pastarieji už dešimties metų senumo automobilį gali duoti apie 2000-3000 eurų.
Valentinas Naujanis sako pastebėjęs naują tendenciją rinkoje – dabar vis dažniau atvyksta baltarusių, kurie perka kur kas geresnės būklės, naujesnius, brangesnius automobilius. „Šiuos automobilius jie perka savo reikmėms, o ne tam, kad paskui juos parduotų kitiems“, – įžvelgia V. Naujanis.
Panevėžio automobilių turgaus atstovas Jonas Puteikis, paklaustas, kaip šiuo metu vyksta naudotų automobilių prekyba Panevėžyje, sako, jog naudotus automobilius šiuo metu daugiausiai perka baltarusiai, lietuviai ir latviai. Kazachų atvyksta tik vienas kitas. „Vis dėlto pastebima tendencija, kad baltarusių jau sumažėjo.  Baltarusiai už automobilius dažniausiai moka apie 3000–4000 eurų. Pas mus aikštelėje nuolat būna maždaug 200 automobilių“, – apibendrina J. Puteikis.
Rietavo automobilių turguje nuotaikos liūdnos – naudotus automobilius perka tik lietuviai. „Netgi baltarusių nebeatvažiuoja, jau nekalbant apie kazachus. Lietuviai daugiausiai perka senas mašinas, dažniausiai – „Audi“, „Volkswagen“. Prieš metus mes dar gyvavome, o šiemet – sunku. Tik trečdalis automobilių į Rietavo turgų atvežama autovežiais, kiti – atvažiuoja su tuo automobiliu ir jį bando parduoti. Sekmadienį pasiūla maždaug – 500–600 automobilių“, – sako „Rietavo turgaus“ direktorius Zigmonas Dirvonskas.
Nors prekyba šiuo metu vyksta, vis dėlto visuose Lietuvos automobilių turguose vyrauja panašios nuotaikos – su baime laukiama, kas bus, kai po liepos 1 d. turgus paliks baltarusiai.
Jau pusantrų metų nebedirba Radviliškio automobilių turgus. Gali būti, kad vasarą dėl muitų pokyčių neliks kai kurių silpnesnes pozicijas Lietuvos rinkoje užimančių turgų.  Bandydami išlikti, turgūs jau seniau ėmėsi tam tikrų veiksmų, pavyzdžiui, mažino mokesčius už įvažiavimą. Šiuo metu Lietuvos automobilių turguose šie mokesčiai labai skirtingi. Pavyzdžiui, jei norima prekiauti naudotais automobiliais nuo autovežio Gariūnų turguje – tai nieko nekainuoja, Kauno automobilių turguje šis mokestis gali siekti net 300 litų, priklausomai nuo to, kiek automobilių atvežama šia transporto priemone.
 

Komentarai

to tina 2010-05-25 12:01

nesamone.sukasi visi.prekiauju grabais iki 2000lt eina kaip visais metais .kuo pigesnis tuo geriau.perki visi ir tautieciai ir uzsienieciai.bet daugiausia tautieciai perpardavimui.draugas veza brangesnes masinas nuo 1000eur iki 5000eur.ir parduoda labai greitai mazdaug tralas i savaite.liepto galas bus kai kubilius ives ekologini mokesti.

TINA 2010-05-04 11:26

Kaip nebutu gaila sitas biznis priejo liepto gala  


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0