Pastaruoju metu ypač suaktyvėjo naudotų automobilių rinka. Įmonės, besiverčiančios mašinų transportavimu, šiuo metu dirba pasiraitoję rankoves. Daugiausia naudotų automobilių keliauja į Rytų rinkas. Vis dėlto pernelyg džiūgauti dėl suaktyvėjusio naudotų automobilių pardavimo ir jų eksporto į Rytus tikrai nereikėtų. Muitų sąjungos narės (Rusija, Baltarusija, Kazachstanas), saugodamos savo rinkas, įveda protekcinius muitus įvežamiems naudotiems ir ne jų rinkose pagamintiems naujiems automobiliams. Baiminamasi, kad nuo liepos 1 d., kai bus padidinti muitai į Baltarusiją įvežamiems automobiliams, Lietuvos autovežių turėtojams gerokai sumažės darbo.
Rusija savo rinką jau saugo gana seniai. Kazachstanas nuo 2011 m. sausio dar labiau sugriežtino naudotų automobilių importą, įvesdamas didelius ekologinius reikalavimus naudotiems automobiliams. Baltarusija tokius muitus naudotų automobilių importui turėtų įvesti nuo 2011 m. liepos 1 d. Už įvežamą ne senesnį kaip 5 m. automobilį teks mokėti apie 6 tūkst. EUR muito mokestį, o už senesnį – dvigubai daugiau. Taigi iš esmės nebebus pelninga importuoti automobilius.
Naudotų automobilių eksportas į Rytus sudaro nemenką Lietuvos eksporto dalį. 2009-aisiais į Baltarusiją buvo eksportuojama 34 proc., į Kazachstaną – 37 proc. naudotų automobilių. Dėl muitų mokesčių naudotiems automobiliams, eksportas į Kazachstaną sumažėjo net 85 proc.
Panašu, kad tas pats laukia ir eksporto į Baltarusiją, kuris dėl laukiamo muitų įvedimo, išaugęs trečdaliu.
Autovežių turėtojai džiūgauja
Kauno miesto automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius Valentinas Naujanis sako, kad šiuo metu situacija autovežių rinkoje itin džiugina vežėjus: „Nespėjame gabenti automobilių. Turime per mažai autovežių, atsižvelgiant į rinkoje esančią paklausą. Jei klientas nusiperka automobilį Vakaruose, jam reikia luktelėti, kol bus galimybė jį parvežti“.
Pasak V. Naujanio, tokios tendencijos rinkoje pastebėtos šių metų vasarį. „Žmonės labai perka automobilius, per krizę gerokai sumažėjo autovežių. Tie, kurie sunkmečiu išgyveno, dirba Europoje, veža naujus automobilius. Tie, kurie liko prie naudotų automobilių verslo, dabar irgi turi daug darbo“, – apžvelgia V. Naujanis.
Pasak pašnekovo, daugiausiai automobilių gabenama iš Prancūzijos, Belgijos, Olandijos, Italijos. Pagrindiniai pirkėjai šiuo metu – baltarusiai. Turguose yra ir kazachų, bet dabar jie ne tokie aktyvūs. „Automobilį baltarusiai renkasi, kad būtų kuo mažesni muitai – dažniausiai tai 5–10 m. senumo. Be to, prioritetas teikiamas kuo pigesniems. Ankščiau atvažiuodavo perpardavinėtojų, dabar jau nemažai baltarusių atvyksta pirkti automobilo sau. Jie už tuos automobilius moka brangiau negu tie, kurie vėliau juos parduoda“, – aiškina V. Naujanis.
V. Naujanis negali pasakyti, kiek autovežių šiuo metu trūksta rinkoje. „Priklauso nuo to, kaip greitai pardavėjas parduoda automobilius. Jei jis greitai parduoda, tai vėl skambina ir užsako autovežį“, – sako V. Naujanis.
UAB „Auteka“ direktorius Aurimas Gudelis irgi pritaria kolegai ir sako, kad situacija gabenimų autovežiais rinkoje gerėja jau nuo praėjusio rudenio. „Gabenimų tarifai smarkiai nepakilo. Už kai kuriuos maršrutus gauname apie 5 proc. didesnes kainas nei anksčiau. Po liepos 1 d., kuomet baltarusiai įves muitus, darbo gerokai sumažės“, – kalba A. Gudelis.
Vis dėlto verslininkas nemano, kad po liepos 1 d. autovežiai pritrūks darbo: „Darbo bus, bet ne tiek daug“. Prognozuojama, kad po liepos 1 d. automobilvežiais gabenamų transporto priemonių srautai į Lietuvą gali sumažėti iki 50 proc.
„Jei taip bus, orientuosimės į kitas rinkas. Kur gausime pasiūlymų, ten ir važiuosime. Dažniausiai dirbame su nuolatiniais klientais, turime ilgalaikio bendradarbiavimo sutartis“, – planus dėsto A. Gudelis.
UAB „Vitlaima” direktorius Kęstutis Unguvainis sako, kad autovežių trūkumas bus jaučiamas iki birželio mėnesio. „Kai Baltarusija automobilių muitus padidins, vešim mažiau. Gaila tik, kad gabenimų kainos ne taip pakilę, kaip norėtųsi, atsižvelgiant į išlaidas degalams. Europoje gabenimų autovežiais kainos už vieną kilometrą pakilo apie 4-5 euro cnt“, – pasakoja K. Unguvainis.
Autotransportas
Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.
2026-09-26
2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.
2026-03-02
Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.
2026-02-27
Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.
2026-02-26
Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.
2026-02-25
Komentarai
O kodėl straipsnio pavadinimas toks ? Per daug skambiai pasakyta, paslaugų kainos gal šiek tiek ir šoktelėjo, bet naftos kainų šuolis to tikrai nekompensuoja.
Jūsų komentaras