CARGONEWS

Baltijos šalyse auga komercinio transporto lizingo rinka

imgres

„Swedbank“ duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius Baltijos šalių įmonės lizingo būdu banke įsigijo apie 2 tūkst. komercinio transporto priemonių, kurių bendra vertė yra 4 proc. didesnė nei tuo pačiu metu pernai. Šiais metais apie 80 proc. visų „Swedbank“ lizingo sandorių Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrovės sudarė pirkdamos vilkikus ir jų puspriekabes.

„Šiuo metu didžiausias komercinio transporto parkas iš trijų Baltijos šalių yra Lietuvoje, tai patvirtina ir mūsų duomenys. Daugiau nei pusė (53 proc.) visų šių metų „Swedbank“ komercinio transporto lizingo sutarčių buvo sudarytos Lietuvoje, o likusios – Latvijoje ir Estijoje“, – sako „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus lizingo srities vadovas Liudas Zajančkauskas.

Baltijos šalyse augimo tempai skirtingi

Naujo komercinio transporto įsigijimų rinka atskirose Baltijos šalyse skiriasi savo augimo tempais. Kaip rodo rinkos duomenys, per 8 šių metų mėnesius Lietuvos įmonės įsigijo apie 2 tūkst. arba beveik 6 proc. daugiau nei prieš metus naujo vidutinio ir sunkaus komercinio transporto priemonių. Komercinio transporto rinka Lietuvoje nuosekliai auga jau ne vienerius metus. „Atsigavimas Lietuvoje prasidėjo dar 2010 metais ir nuo to laiko augimą stebime kasmet. Praėjusiais metais visas šalies komercinio transporto parkas paaugo 5 procentais“, – teigia L. Zajančkauskas.

Pasak jo, per aštuonis šių metų mėnesius Latvijos bendrovės iš viso įsigijo apie 800 naujų vidutinio ir sunkaus komercinio transporto priemonių. „Nors šios šalies vežėjų investicijos buvo 15 proc. mažesnės nei pernai tuo pačiu metu, tačiau pastarųjų dvejų metų rinkos duomenys rodo, kad tarp visų Baltijos šalių naujo komercinio transporto pirkimų augimas Latvijoje buvo sparčiausias. 2011 metais, po ekonominės krizės, nauji komercinio transporto pardavimai Latvijoje augo net tris kartus ir pranoko tendencijas kitų Baltijos šalių rinkose, kuriose pardavimai augo po du kartus. Įmonės Latvijoje po krizės sparčiau suskubo atnaujinti komercinio transporto parkus, tad šiuo metu matome mažėjančias jų investicijas į komercinio transporto priemones“, – sako „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus lizingo srities vadovas.

Remiantis rinkos duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Estijos įmonės įsigijo daugiau nei 500 naujų vidutinio ir sunkaus komercinio transporto priemonių, ir tai yra trečdaliu daugiau nei tuo pačiu metu pernai. „Tokius augimo tempus galėjo paskatinti 2014 metais įsigaliosiantys nauji EURO 6 Europos Sąjungos taršos kontrolės standartai naujiems sunkvežimiams“, – teigia L. Zajančkauskas.

Pasak „Swedbank“ Finansavimo paslaugų skyriaus lizingo srities vadovo, komercinio transporto parkų atnaujinimą Lietuvoje, kaip ir Estijoje, iš dalies paskatino sunkiajam transportui griežtinami Europos Sąjungos taršos kontrolės standartai. Atitinkamai 2014 m. investicijų augimas į sunkiojo transporto parkus jau gali būti lėtesnis.

Šiuo metu Lietuvos komercinio transporto parką sudaro apie 50 tūkst. sunkvežimių, iš kurių beveik 52 proc. įmonės naudoja tarptautiniams pervežimams. Latvijos vidutinį ir sunkųjį komercinio transporto parką sudaro apie 35 tūkstančiai sunkvežimių, kurių pusė naudojami tarptautiniams pervežimams. Estijos komercinio transporto parke yra maždaug 30 tūkst. sunkvežimių, kurių trečdalis turi licencijas tarptautiniams kroviniams vežti.

Estijoje populiarėja veiklos nuoma

„Estijoje bendrovės vis dažniau renkasi veiklos nuomą – lizingo bendrovė įsigyja transporto priemonę ir leidžia ja įmonei naudotis iki nustatyto termino. Automobiliu besinaudojanti bendrovė moka nuomos įmokas, o pasibaigus sutarčiai gali pasirinkti grąžinti turtą lizingo bendrovei, pratęsti nuomos sutartį ar sudaryti naują sutartį. Nuomos įmokos įtraukiamos į įmonės sąnaudas. Tokias sutartis kasmet pasirenka apie 10 proc. Estijos įmonių. Lietuvoje šį pirkimo būdą bendrovės renkasi retai, dažniau tai daro didžiosios, tarptautinės bendrovės“, – teigia L. Zajančkauskas.

Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius lizingo būdu banke „Swedbank“ Lietuvos įmonės dažniausiai įsigijo „Mercedes-Benz“ vilkikus, Latvijos bendrovės – DAF, Estijos – „Volvo“ markės vilkikus. Vidutinė „Swedbank“ lizingo sutarties trukmė visose Baltijos šalyse komerciniam transportui siekia apie 48 mėnesius. Lietuvoje ir Estijoje vidutinė vieno lizingo būdu finansuojamo vilkiko kaina yra apie 190 tūkstančių, Latvijoje – apie 160 tūkst. litų.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0