CARGONEWS

Beveik pusė dyzelino Lietuvoje nuperkama nelegaliai

diesel-fuel-tank

Tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus. Tokią degalų pirkimo situaciją Lietuvoje parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt sausio mėnesį atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų.

Vos 53,8 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų teigė, jog kurą perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Daugiau nei dešimtadalis apklaustųjų prisipažino dyzeliną nelegaliai perkantys iš vilkikų vairuotojų, 16,9 proc. respondentų ieško baltarusiškų degalų, o likę 18,3 proc. renkasi ūkininkams skirtą dyzeliną arba ieško kitų būdų jo įsigyti nelegaliai. Benzinu varomų automobilių vairuotojai į degalines užsuka žymiai dažniau. 75 proc. respondentų, vairuojančių benzininius automobilius, degalus perka oficaliose degalinėse. 17,2 proc. ieško baltarusiško benzino, 6,7 proc. – neoficialių būdų įsigyti pigesnio kuro.

“Dyzelinių automobilių savininkai daug daugiau laiko praleidžia kelyje ir nuvažiuoja daugiau kilometrų, todėl jiems perkant pigesnį kurą susitaupo reikšmingesnė suma nei vairuojantiems benzininius automobilius. Be to, nelegalaus dyzelino pasiūla kur kas didesnė nei benzino ar kitų degalų”, – sako Autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas.

Remiantis apklausos duomenimis, 42,2 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų. Tokį atstumą per metus nuvažiuoja perpus mažiau benzinu varomų automobilių. “Priežasčių, kodėl vis daugiau lietuvių dyzeliną perka nelegaliai, ieškoti toli nereikia, užtenka pažvelgti į skaičius: perkant nelegaliai, dyzelinas yra nuo 1 iki 1,5 lito už litrą pigesnis. Vadinasi, daugiau nei 42 proc. apklaustųjų, kurie per metus įveikia virš 16 tūkst. kilometrų, pirkdami kurą nelegaliai gali sutaupyti vidutinį mėnesio atlyginimą”, – skaičiuoja V. Daukšas.

Daugiau nei pusė vairuotojų važinės mažiau

Apklausa parodė, kad daugiau nei pusė vairuotojų bus priversti važinėti mažiau. Dalis vairuotojų netgi yra linkę atsisakyti nebūtinų pirkinių, kad sutaupytais pinigais padengtų augančias išlaidas degalams. Tam pasiryžtų 18,3 proc. apklaustųjų. O daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų pripažįsta, kad, nepriklausomai nuo degalų kainos, jie važiuos tiek pat kiek ir anksčiau.

“Dabartinę situaciją galima įvardinti taip: bandymas pažaboti dyzelinių automobilių populiarumą tik dar labiau paskatino nelegalią prekybą degalais. Vertindami šių ir praėjusių metų pradžioje atliktas apklausas, pastebime: dyzelino oficialiose degalinėse perka penktadaliu, o benzino dešimtadaliu mažiau respondentų nei pernai”, – sako V. Daukšas.

Beveik penktadalis vairuotojų prieš užkurdami automobilį skaičiuoja, ar nevertėtų trumpų atstumų įveikti pėsčiomis arba dviračiu. 11,5 proc. apklaustųjų su padidėjusiomis degalų kainomis planuoja “kovoti” keliaudami į darbą ar sodybą vienu automobiliu su kolegomis ar draugais. Šeimos, kurios turi du automobilius, degalams skirtus pinigus taupys naudodamiesi tik viena transporto priemone. Šį būdą taupyti renkasi beveik dešimtadalis respondentų.

Apklausa parodė, jog daugiau nei ketvirtadalis vairuotojų degalams per mėnesį išleidžia nuo 200 iki 300 litų. Kiek daugiau – beveik trečdalis – per mėnesį įveikia daugiau kilometrų ir jų išlaidos degalams siekia 500 litų. 11,7 proc. apklaustųjų sakė degalams išleidžiantys nuo 500 iki 1 tūkst. litų.

Vairuotojai ir toliau naudos dyzeliną

Nors praėjusiais metais dyzeliniams automobiliams buvo sugriežtinta techninė apžiūra, o 2013-aisiais šie degalai tapo dar brangesni, jų kaina ir populiarumas išlieka didesnis. Apklausa parodė, kad pirmenybę dyzeliniams automobiliams ir toliau teiks 65,9 proc. dyzelinių automobilių vairuotojų.

Dar ištikimesni pasirinktiems degalams – benzinu ir dujomis varomų automobilių vairuotojai. Trys ketvirtadaliai planuoja būtent tokius automobilius vairuoti ir ateityje. 19,6 proc. šiuo metu į savo automobilius benziną pilančių vairuotojų ateityje svarsto pirkti dyzelinius automobilius.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0