CARGONEWS

Bulgarijos ir Turkijos transporto karas – nepravažiuojama siena

n_56062_4

Šiuo metu sudėtinga situacija susiklostė Bulgarijos ir Turkijos pasienyje. Sienos kirtimo punktai tarp šių valstybių yra užblokuoti, šalys viena kitai neišduoda dvišalių leidimų, o esami – anuliuojami. Negana to, pasienyje susiduriama ir su fiziniu smurtu.

Šiuo metu šių valstybių pasienio postai yra užblokuoti iš abiejų pusių. Praleidžiami tik autobusai ir lengvieji automobiliai. Abi pusės kaltina viena kitą dėl tokios situacijos. Kitų šalių vežėjai gabenantys krovinius šiame regione tapo situacijos įkaitais.

Problemos atsiradimas

Abi konfliktuojančios pusės savaip vertina susiklosčiusią situaciją. Pagal susitarimą, Bulgariją turėjo išduoti Turkijai 250 tūkst. dvišalių leidimų skirtų 2014 m. Turkai jų gavo tik 5 tūkst. ir jau sausio mėnesį juos išnaudojo. Atitinkamos Turkijos institucijos kreipėsi į Bulgarijos kolegas, prašydami iki sausio 30 d. šį klausimą išspręsti. Bulgarai iki to laiko papildomų leidimų neskyrė.

Reaguodama į tai Turkija nebeįsileido bulgarų sunkvežimių per Kapikule – Kapitan Andrejevo pasienio postą. Bulgarai atsakė lygiai tokiais pačiais veiksmais minėtame pasienio poste. Turkija anuliavo visus bulgarams išduotus leidimus krovinių vežimui į ar iš Turkijos. Jau dabar vairuotojai kalba, kad net jei problema ir bus išspręsta, reiks mažiausiai 3-5 dienų kol eilės pasienyje normalizuosis.

Bulgarai teigia, kad turkai patys nenori leistis į diskusijas ir kompromisus. Praėjusiais metais bulgarai gavo 10 tūkst. turkiškų tranzitinių leidimų, o šiemet paprašė jų daugiau. Turkai atsisakė tai padaryti.

Taip ir kilo transporto karas tarp Turkijos ir Bulgarijos. Vilkikai sustojo pasienyje.

Generalinis automobilių administracijos direktorius Dimitras Ganevas pateikė savo versiją, dėl ko kilo šis karas.

Jo teigimu, turkų vežėjai išnaudoja tik 125 – 130 tūkst. leidimų per metus. Bulgarams Turkijos tranzitui reikia apie 10 tūkst. leidimų. Turkai bulgarams šiemet skyrė tik 5 tūkst. leidimų. Atsakydami į tai, bulgarai kaimynams taip pat skyrė tik 5 tūkst. leidimų.

Vietoj to, kad spręstų susidariusią krizę ir eitų į kompromisą bei derėtųsi, turkai iškėlė ultimatumą, kad jiems būtų išduota pusė leidimų kvotos (125 tūkst.) ir tik tuomet jie derėsis.

Bulgarams nesutikus, buvo gautas laiškas apie tai, kad nuo sausio 30 d. nustos galioti visi jiems išduoti leidimai.

Bulgarai buvo linkę derėtis ir pasiūlė turkams papildomus 10 tūkst. leidimų prie jau išduotų 5 tūkst., kad nebūtų stabdomi transporto srautai, tačiau turkai tokio pasiūlymo atsisakė.

Šiuo metu pasiektas susitarimas, pagal kurį vasario 13 d. abiejų pusių kelių transporto asociacijų atstovai susitiks Stambule ir aptars esamą padėtį ir ieškos problemos sprendimo būdų. Turkai dalį transporto srautų nukreipė sausumos keliais į Graikiją ir Juodosios jūros keltais. Čia juda ir kitų šalių vežėjai. Keltai dirba visu pajėgumu, o Graikijos Turkijos pasienyje susiformavo didžiulės eilės.

Vasario 21 d. numatytas abiejų šalių vyriausybių atstovų susitikimas.

Situacija pasienyje


Šiandien situacija pasienyje tokia, kad smulkūs ir vidutiniai Bulgarijos vežėjai užblokavo Kapitan Andreevo – Kapikule ir Lessovo – Hamzabeyli pasienio postus ir praleidžia tik lengvuosius automobilius, autobusus ir sunkvežimius su greitai gendančiais produktais. Prie blokados žadėjo prisijungti ir stambūs vežėjai.

Bulgarai nepatenkinti tuo, kaip jų valdžia sprendžia leidimų trūkumo problemą ir gina jų interesus. Po grasinimų blokuoti ir sostinę Sofiją, Bulgarijos premjerė Daniela Bobeva pažadėjo per 24 valandas pabandyti susitikti su Turkijos oficialiais asmenimis ir išspręsti esamą problemą.

Šiandien ryte sulaukta žinių, kad pasienyje buvo sužeisti trys žmonės. Du sunkvežimiai važiuodami dideliu greičiu bandė pralaužti protestuotojų gretas. Šio incidento metu buvo partrenkti du žmonės. Dar vėliau sulaukta žinių apie tai, kad vilkikų vairuotojai sumušė dar vieną protestuotoją.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0