Damoklo kardas pakibo virš vežėjų galvų
Pagal antradienį Europos Parlamento patvirtintą direktyvą, nustatydamos „eurovinjetės“ mokesčio dydį jų greitkeliais važiuojantiems sunkvežimiams, valstybės galės atsižvelgti ne tik į kelių infrastruktūros kaštus, automobilio taršos kategoriją bei važiavimo trukmę, bet ir į bendrą vietovės užterštumą, triukšmo lygį bei transporto kamščius. Be to, išplėstas greitkelių tinklas, kuriuose valstybės galės taikyti šį mokestį.
Šalys pačios pasirenka taikyti šį mokestį. Lietuva šio mokesčio kol kas netaiko, kaip ir Estija, Kipras, Malta bei Suomija. Šiuo metu sunkvežimius atskirai apmokestina 22 ES šalys: kai kurios yra nustačiusios fiksuotą mokestį už tam tikrą naudojimosi jų greitkeliais laiką (Belgija, Bulgarija, Danija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Rumunija, Švedija ir Vengrija), kitos – pagal važiavimo atstumą (Airija, Austrija, Čekija, Graikija, Ispanija, Italija, Jungtinė Karalystė, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Vokietija).
Iki šiol „eurovinjetės“ mokestį valstybės galėjo taikyti tik transeuropiniams tinklams priklausančiuose greitkeliuose. Atnaujinta direktyva suteikia teisę jį taikyti ir kituose greitkeliuose bei svarbiausiuose keliuose. Tokių ES teritorijoje viso yra 60 tūkst. km; iš jų 30 tūkst. km atkarpose jau dabar taikomas „eurovinjetės“ mokestis. Valstybės turi teisę nustatyti mokesčius ir už naudojimąsi kitais keliais – jų šį direktyva nereglamentuoja. Ji netaikoma ir eismui miestuose.
Pagal atnaujintą direktyvą „eurovinjetės“ mokestis skirtingu paros laiku toje pačioje kelio atkarpoje galės skirtis ne daugiau kaip 175 proc., maksimalus mokestis vienoje atkarpoje galės būti taikomas ne ilgiau kaip 5 val. per parą ir iš šio svyravimo valstybės negalės pelnytis, o tik siekti juo sumažinti piko valandų transporto srautą (užmiestyje).
„Eurovinjetės“ mokestis bus taikomas krovininiams automobiliams, sveriantiems nuo 3,5 tonų, o valstybės galės numatyti pagrįstas išimtis iš šios taisyklės, numatydamos aukštesnę minimalią ribą iki 12 tonų. Už pačius ekologiškiausius automobilius nereikės mokėti šio mokesčio trejus metus nuo atnaujintos direktyvos įsigaliojimo.
Valstybės skatinamos skirti iš šio mokesčio gautas pajamas transporto infrastruktūrai gerinti. Bent 15 proc. jų turės būti skiriama transeuropiniams transporto tinklams, įskaitant geležinkelių plėtrą. Šalys turės reguliariai informuoti Europos Komisiją apie tai, kaip jos panaudojo gautas pajamas.
Lietuvoje išrinkto europarlamentaro nuomonė. Juozas Imbrasas (Laisvės ir demokratijos Europa) sutiko su principo „teršėjas moka“ taikymu kelių transporto srityje, tačiau vis dėlto teigė, kad siūlomos priemonės „ne visai adekvačios ir ekonomiškai naudingos tik centrinėms tranzitinėms ES valstybėms narėms, [tuo tarpu] jos ne visiškai arba daug mažiau palankios nemažai daliai Europos valstybių, esančių prie išorinių ES sienų“. Todėl, iš esmės pritardamas projektui, EP narys siūlė jį „visapusiškai dar kartą įvertinti, dar kartą pasverti ir tik tada priimti“.
Atnaujintai direktyvai pritarė 505 europarlamentarai, nepritarė 141, o susilaikė 17. Kad direktyva įsigaliotų, ją turėjo patvirtinti daugiau kaip pusė visų europarlamentarų (bent 369). Dėl jos jau sutarta su ES Taryba, todėl nebeliko kliūčių jai įsigalioti.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras