Dantų griežimas dėl maksimalaus leistino transporto priemonės svorio

Susisiekimo ministerija jau yra parengusi įstatymo, numatančio didesnį maksimalų transporto priemonės svorį, projektą. Šiuo metu laukiama, kol parašą po juo padės Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, po to jis bus išsiųstas į Vyriausybę.

Svoris didės iki 48 t?

Susisiekimo ministerijos Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius Šarūnas Baublys informuoja, kad įstatymo projekte siūloma padidinti transporto priemonės svorį nuo 40 t iki 48 t. „48 t svorio krovinius bus galima gabenti tik Lietuvos ribose ir tik toms transporto priemonėms, kurios atitiks tam tikrus reikalavimus. Kol kas jie dar nenustatyti, bet, aišku viena, kad turės būti ne mažiau kaip šešios ašys. Juk išdėstyti tokio svorio krovinį tarp penkių ašių – neįmanoma“, – aiškina Š. Baublys.

Maksimalų leistiną transporto priemonės svorį ketinama didinti ne tik miškovežiams. Šios iniciatyvos pradininkai buvo miškininkai, nes jiems tai yra aktualiausia – jie nuolat baudžiami dėl krovinio viršsvorio.

„Medį gabenantys verslininkai sako, kad šiuo metu juos labiausiai vargina tai, kad jų transporto priemonės pritaikytos vežti kur kas didesnio svorio krovinius. Taigi, jei bus padidintas maksimalus transporto priemonės svoris, jie galėtų daryti du reisus užuot darę tris. Taip gerokai sutaupytų. Dar vienas tokio įstatymo privalumas – būtų išmetama mažiau CO2. Vis dėlto yra ir neigiama medalio pusė – greičiau susidėvės tiltai. Dauguma iš jų yra suprojektuoti 40 t bendrosios masės transporto priemonėms. Taigi, jei dažnai bus važiuojama per tokius tiltus – jie sulūš. Be to, toks sprendimas turi įtakos ir eismo saugumui – juk sustabdyti 40 t transporto priemonę yra paprasčiau nei 48 t“, – analizuoja Š. Baublys.

„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius sako, kad asociacija nepalaiko iniciatyvos didinti maksimalų leistiną transporto priemonės svorį dėl kelių priežasčių: bus daroma žala keliams, taip pat bus laužomos transporto priemonės, nes ne visos yra pritaikytos vežti didesnį nei 40 t krovinį.

„Bandymas padidinti maksimalų transporto priemonės svorį – su medžio sektoriumi susijusių asmenų lobizmas. Juk akivaizdu, kad nauda iš to būtų tik vienam sektoriui, o už kelius moka ir kitų sektorių atstovai. Gali atsitikti ir taip, kad kai bus priimtas toks įstatymas, užsakovai pradės mus versti vežti 48 t. Lietuvoje tai daryti gal ir galėsime, bet išvažiuoti į Vakarus su tokiu svoriu – tikrai ne. Be to, padidinus svorį, padidės ir degalų sąnaudos, greičiau susidėvės padangos. Taigi vežėjai turės daugiau išlaidų“, – dėsto A. Kondrusevičius.

Tokius svarstymus Susisiekimo ministerijos atstovas Š. Baublys vadina konkurencijos baime: „Daugelis vežėjų yra įsigiję transporto priemonių, kurios gali vežti 40 t, taigi didesnis leistinas svoris tokiems vežėjams nebūtų naudingas“.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovai kol kas susilaiko nuo komentarų, nes dar nėra matę įstatymo dėl maksimalaus transporto priemonės svorio padidinimo  projekto.

Mokėti baudas apsimoka

UAB „Euromiškas“ direktorius Aleksandras Zigmantavičius sako, kad per metus medieną gabenančių įmonių savininkai sumoka šimtus tūkstančių baudų. „Užfiksavus pažeidimą, skiriama 1000 Lt bauda vairuotojui ir 2000 Lt bauda įmonės direktoriui. Baudas mokėti yra naudingiau nei dirbti pagal įstatymus. Šiandieninės medžio gabenimo kainos tokios, kad jei dirbtume pagal įstatymus, reikėtų jau šiandien skelbti bankrotą. Visi veža daugiau negu leidžiama, įprastai viršijama nuo 10 iki 15 t“, – gabenimų miškovežiais peripetijas atskleidžia A. Zigmantavičius.

Anot jo, optimalus svoris miškovežiams būtų 51 t. „Mūsų transporto priemonės pritaikytos vežti iki 75 t. Mes mokame 700 tūkst. Lt. už transporto priemones ir negalime Lietuvoje panaudoti jų techninių galimybių. Valdininkų argumentai dėl kelių gadinimo – ne argumentai. Visoje Europoje leidžiama vežti gerokai didesni svorį ir nekyla problemų. Lietuvoje „plaunami“ kelių pinigai, jie padaromi prastesnės kokybės, dėl to paskui ir reikia dejuoti, kad miškovežiai laužys kelius“, – piktinasi A. Zigmantavičius. Pašnekovas sako netikintis, kad įstatymas dėl maksimalaus transporto priemonės svorio padidinimo pajudės.

Tam pritaria ir UAB „Miško transportas“ direktorius Remigijus Bajoriūnas. Jis teigia, kad įstatyme numatytų 48 t tikrai nepakaks. „48 t normalu vilkikui, o miškovežiui tai niekis, nes pati transporto priemonė sveria 20 t“, – argumentuoja R. Bajoriūnas.

Panašu, kad net jeigu ir bus priimtas naujasis įstatymas dėl maksimalaus transporto priemonės svorio padidinimo iki 48 t, miškininkų aistrų tai nenuramins. Veikiausiai ir toliau sėkmingai bus renkamos baudos į biudžetą. Tuomet natūraliai kyla klausimas, ar Susisiekimo ministerijos pareigūnams vertėjo vargti rengiant įstatymą, kuris esamų miškininkų problemų neišspręs.

 

 

Komentarai

Morkūnas Vilius 2010-09-04 21:04

Dauguma Vežejų turi šešiaašius atotraukinius kurių gamyklinė keliamoji galia yra 48 T , Visoje Skandinavijoje vežami gūdai ir kiti birūs bei įvairūs kroviniai pagal nustatytus gamyklinius leistinus parametrus .Šitos mašimos kaip ir miškovežiai neišnaudoja savo galimybių , važiuodamos nepilnai pakrautos ir negaii konkuruoti su vilkikais kurių nuosavas svoris yra žymiai mažesnis . Senai laukiame šio įstatymo ir sekmes Ministrui pasirašant šį įstatymą

Drižys Darius 2010-09-01 17:13

Kam paistyti niekus ir kurti teorijas. Svorio padidinimas reikalingas tik automobiliams su HIDROMANIPULIATORIAIS. Ir viskas aišku.

---

Jūsų komentaras

Vardas:

Komentaras