Darbo ir poilsio režimas: išimtys – tik išskirtiniais atvejais

– Visų pirma priminkite – kokioms transporto priemonėms privalu laikytis darbo ir poilsio režimo reikalavimų.

– Reglamentas (EB) Nr.561/2006 yra taikomas transporto priemonėms vežant keliais krovinius, kai maksimali leidžiama transporto priemonės masė kartu su priekaba ar puspriekabe viršija 3,5 tonos, taip pat keleivius transporto priemonėmis, kurios pagal savo konstrukciją gali vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, arba yra tam pritaikytos tai nuolatos daryti, ir yra naudojamos būtent šiam tikslui.

Kalbėdamas apie tai norėčiau dar kartą priminti, kad darbo ir poilsio režimo reikalavimai priimti ne vairuotojų darbui apsunkinti bei drabdavių pelnui sumažinti. Nurodymai, kad vairuotojas privalo tam tikrą laiką ilsėtis, be eismo saugumo bei vairuotojų sveikatos, padeda spręsti ir socialines problemas. Jei vairuotojas galėtų važiuoti tiek, kiek jis pajėgia, darbuotojų įmonėms reikėtų kur kas mažiau. Dabar gi samdoma daugiau vairuotojų, daugiau žmonių turi darbą. Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur vairuotojai dirba tiek, kiek pajėgia, jų reikia kur kas mažiau.

– Ar Reglamente (EB) Nr. 561/2006 numatomos kokios nors išimtys, kai vairuotojas gali pažeisti darbo ir poilsio režimą?

– Remiantis (EB) Nr. 561/2006 reglamento 12 straipsnio nuostatomis, vairuotojui leidžiama nukrypti nuo reikalavimų dėl trumpiausių poilsio ir ilgiausių vairavimo laikotarpių, jei ieškoma sustojimui tinkamos vietos. Tačiau pabrėžiu: tai – tik išimtiniais atvejais. Remiantis minėtu straipsniu, vairuotojui nuo reglamento nukrypti neleidžiama, jei galimos priežastys žinomos prieš prasidedant kelionei. Išimtys galioja tik tuo atveju, kai kelionės metu netikėtai tampa nebeįmanoma laikytis Reglamento, t. y., kai iškyla neįprastų, nuo vairuotojo noro nepriklausančių ir akivaizdžiai neišvengiamų sunkumų, kurių negalima numatyti, net jei dedamos deramos pastangos. Beje, leidžiama nukrypti nuo darbo ir poilsio režimo reikalavimų tik tais atvejais, kai kyla grėsmė asmenų, transporto priemonės bei krovinio saugumui, taip pat saugumui keliuose.

– Ar dažnai vairuotojai gali pasinaudoti šia išimtimi?

– Kaip jau minėjau, ji gali būti taikoma išimtiniais atvejais. Kad tokių išimčių neprireiktų, transporto įmonė privalo atidžiai suplanuoti saugią vairuotojo kelionę ir numatyti galimybę pasinaudoti atitinkamomis sustojimo vietomis poilsiui, t. y., darbdavys turi organizuoti darbą taip, kad vairuotojai galėtų laikytis Reglamento.

Vairuotojas savo ruožtu turi griežtai laikytis taisyklių ir nenukrypti nuo vairavimo laikotarpių, nebent netikėtai susidaro išimtinės aplinkybės ir tampa nebeįmanoma laikytis Reglamento, nesukeliant pavojaus eismo saugumui keliuose arba asmenų, transporto priemonės ar krovinio saugumui. Jei vairuotojas nusprendžia, kad būtina nukrypti nuo Reglamento, sustojęs jis išsyk privalo ranka įrašyti nukrypimo pobūdį ar priežastį (bet kuria Bendrijos kalba tachografo registracijos lape, įrašymo įrangos atspausdintame spaudinyje).

Kontroliuojantis pareigūnas, tikrindamas vairuotoją ir vertindamas, ar nukrypimas nuo vairavimo laikotarpių yra pateisinamas, turi vadovautis profesine nuožiūra.

– Kuo vadovaudamasis kontroliuojantis pareigūnas nustato, kad vairuotojas darbo ir poilsio režimą pažeidė dėl svarbios priežasties?

– Vertindamas nukrypimo teisėtumą pagal 12 straipsnį, kontroliuojantis pareigūnas privalo atidžiai išnagrinėti visas aplinkybes. Jis turi išstudijuoti vairuotojo važiavimo įrašų istoriją, nustatyti vadinamąjį vairuotojo veiklos modelį ir patikrinti, ar vairuotojas paprastai laikosi vairavimo ir poilsio laiko normų, ar nukrypimas yra išimtinis. Nuo vairavimo laikotarpių neturi būti nukrypstama dažnai, nukrypimas turi būti nulemtas išimtinių aplinkybių, pavyzdžiui, didelių eismo įvykių, labai blogų oro sąlygų, eismo nukreipimo aplinkkeliu, vietos nebuvimo stovėjimo aikštelėje ir t. t. Beje, mano išvardintas galimų išimtinių aplinkybių sąrašas yra tik pavyzdinis. Vertinimo principas yra toks, kad galimo nukrypimo nuo vairavimo laikotarpių motyvas neturi būti iš anksto žinomas ar net numatomas.

Be to, vairuotojas privalo laikytis dienos ir savaitės vairavimo laikotarpių, taigi stovėjimo vietos ieškantis vairuotojas neturi „įgyti laiko“ viršydamas vairavimo laikotarpius. Nukrypstant nuo taisyklių dėl vairavimo trukmės, neturi sumažėti būtinų pertraukų skaičius, leidžiama dienos ir savaitės poilsio trukmė.

– Reglamente (EB) Nr. 561/2006 įvardijamos transporto priemonės, kurias vairuojant nereikia vesti vairavimo ir poilsio režimo apskaitos. Gal galėtumėte išvardinti, kokiems automobiliams taikomos išimtys?

– Reglamentas netaikomas specialios paskirties transporto priemonėms, kurių registracijos liudijime yra įrašytas vienas iš kodų: SA, SB, SC, SD, SF, SG, SH, SI, SJ, SK, SL, SM, SN, SO, SP, SQ, SR, SS, ST. Ką tai reiškia, vežėjai, manau, žino.

Reglamentas numato dvi išimčių grupes. Vesti darbo ir poilsio režimo apskaitą tam naudojant tachografą neprivalu transporto priemonėms, vežančioms keleivius reguliariais reisais, neviršijančiais 50 kilometrų, taip pat transporto priemonės, kurių maksimalus leistinas greitis neviršija 40 kilometrų per valandą.

Išimtys taikomos ir transporto priemonėms, kurias naudoja ar be vairuotojo nuomojasi bei kontroliuoja ginkluotosios pajėgos, civilinės gynybos tarnybos, ugniagesiai ir už viešosios tvarkos palaikymą atsakingos pajėgos, kai vykdomos šioms tarnyboms priskirtos užduotys. Dar viena išimčių grupė taikoma specializuotoms, medicinos tikslams skirtoms transporto priemonėms. Jei šiam tikslui skirtos transporto priemonės registracijos liudijime įrašytas kodas SC, nereikia vesti vairavimo ir poilsio režimo apskaitos tam naudojant tachografą.

Išimtis taikoma vairuotojams, vairuojantiems specializuotas avarinių tarnybų transporto priemones, kurios dirba 100 kilometrų spinduliu nuo jų nuolatinės laikymo vietos, jei šiam tikslui skirtos transporto priemonės registracijos liudijime įrašytas vienas iš kodų SQ, SI ir SJ. Neprivalu vesti vairavimo ir poilsio režimo apskaitos tam naudojant tachografą vairuotojams, kai transporto priemonių ar jų junginių maksimali leidžiama masė neviršija 7,5 t ir kuriais kroviniai vežami ne komerciniais tikslais. Atkreipiu dėmesį, kad ši išimtis gali būti taikoma tik fiziniams asmenims, turintiems jų vardu registruotas krovinines transporto priemones.

Norėčiau atkreipti dėmesį ir į tai, kad sąvoką „ne komerciniais tikslais“ derėtų suprasti „asmeniniam naudojimui skirtų krovinių vežimas“: pavyzdžiui, įmonė kraustosi į kitas patalpas ir veža įmonės baldus, fizinis asmuo veža nusipirkęs plytas ar kitas statybines medžiagas savo asmeninio namo statybai. Beje, krovinio vežimo dokumentai yra privalomi visada.

 – Ar tokios pat išimtys taikomos visose Europos Sąjungos valstybėse, ar reglamente numatyta galimybė taikyti kiekvienos šalies teritorijoje skirtingas išimtis?

– Kaip tik apie tai ir rengiausi kalbėti. Reglamentu numatyta galimybė kiekvienai valstybei, nepažeidžiant reglamente (EEB) Nr. 561/2006 1 straipsnyje nustatytų tikslų, savo teritorijoje leisti išimtis bei nustatyti tokioms išimtims individualias sąlygas. Lietuva 2003 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“, perkėlė į nacionalinę teisę reglamento (EEB) Nr. 561/2006 13 str. numatytas išimtis.

– Ar galėtumėte jas išvardinti CargoNEWS skaitytojams?

– Išimtys taikomos valstybės institucijoms priklausančiomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis, jeigu vykdomas vežimas nekonkuruoja su privačiais transporto ūkio subjektais. Nereikia vesti vairavimo ir poilsio režimo apskaitos tam naudojant tachografą ir žemės ūkio, sodininkystės, miškų ūkio, gyvulininkystės ar žuvininkystės ūkio subjektų naudojamomis arba jų be vairuotojo išsinuomotomis transporto priemonėmis kroviniams 100 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos išvežioti, kai tai sudaro šių ūkio subjektų verslo dalį.

Reglamento reikalavimai negalioja ir transporto priemonėmis ar transporto priemonių junginiams, kurių leidžiama maksimali masė neviršija 7,5 t ir kurias naudoja universaliųjų paslaugų teikėjai (ši sąvoka apibrėžta 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo 2 straipsnio 13 punkte), naudojantys transporto priemones siuntoms pristatyti, teikiantys universaliąsias paslaugas, arba veža medžiagas, įrangą ar mašinas, vairuotojo naudojamoms jo darbe, vežti. Šios transporto priemonės naudojamos ne toliau kaip 50 kilometrų spinduliu nuo ūkio subjekto buvimo vietos ir su sąlyga, kad transporto priemonės vairavimas nėra pagrindinė vairuotojo veikla.

Dar viena išimčių grupė – tik gamtinėmis ar suskystintomis dujomis arba elektra varomos transporto priemonės, kurių leidžiama maksimali masė (įskaitant bet kokios priekabos ar puspriekabės masę) neviršija 7,5 tonos, ir kurios naudojamos kroviniams vežti 50 kilometrų spinduliu nuo įmonės buvimo vietos.

Darbo ir poilsio režimo apskaitos tam naudojant tachografą nereikia vesti ir transporto priemonėms, naudojamoms mokymui vairuoti ar laikant egzaminą vairuotojo pažymėjimui įgyti, su sąlyga, kad jos nėra naudojamos kroviniams ar keleiviams vežti komerciniais tikslais.

Išimtis taikoma ir transporto priemonėmis, kurių vairuotojai vykdo darbus, susietus su kanalizacijos sistemų, apsaugos nuo potvynių, vandens dujų ir elektros priežiūros paslaugomis, kelių priežiūra ir kontrole, buitinių atliekų surinkimu nuo namų ir atliekų šalinimu, telegrafo ir telefono paslaugomis, radijo ir televizijos transliavimo bei radijo ir televizijos siųstuvų ar imtuvų paieška susijusioms transporto priemonėms. Atkreipiu dėmesį, kad ši išimtis netaikoma juridinių transporto priemonėms teikiančioms minėtas paslaugas pagal sutartis sudarytas su įmonėmis įsteigtomis teikti kanalizacijos sistemų, apsaugos nuo potvynių, vandens dujų ir elektros priežiūros paslaugas bei vykdančioms kelių priežiūrą ir kontrole.

Vairavimo ir poilsio režimo apskaitos naudojant tachografą nereikia ir centrinių infrastruktūrų, tokių kaip uostai, tarptautiniai uostai ir geležinkelio terminalai, keliuose naudojamoms transporto priemonėms.

Svarbu pažymėti, kad jeigu juridinio ar fizinio asmenims transporto priemonei taikoma išimtis pagal Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 transporto priemonėje gali būti neįrengtas tachografas, o jeigu jis yra įrengtas, privalo būti metrologiškai patikrintas. Tačiau, vadovaujantis 2003 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-417 „Dėl greičio ribojamųjų prietaisų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, transporto priemonėse, kurioms gali būti taikomos  Reglamento (EB) Nr. 561/2006 reikalavimai, turi būti įrengtas ir patikrintas greičio ribojamasis prietaisas.

Komentarai

Kol kas komentarų nėra

Jūsų komentaras