CARGONEWS

Dėl estakados statybų bus uždaryta Geležinio vilko gatvė?

12850
Maždaug 30 mln. litų už estakadą? Tokie užmojai bus įgyvendinti, o apie pusę sumos numatoma skirti iš biudžeto.
 
Valdininkų argumentai
 
Vilniaus miesto taryba pritarė projektui, pagal kurį per ateinančius trejus metus Geležinio Vilko gatvės ruože nuo M. K. Čiurlionio iki A. Goštauto gatvių bus pastatyta vienos krypties eismo estakada.  
 
Savivaldybės valdininkų aiškinimu, šiuo metu didelis transporto priemonių srautas, važiuojantis Geležinio Vilko gatve nuo Savanorių prospekto, negali patekti į biurų bei administracinių patalpų kompleksų zoną, vadinamą „Verslo trikampiu“ (A. Goštauto, J. Jasinskio ir Geležinio Vilko gatvių ribojamas plotas).
 
„Norėdami į A. Goštauto gatvę patekti iš pietinių miesto rajonų, vairuotojai važiuoja per miesto centrą, o dėl didelio eismo intensyvumo, nelygios kelio dangos ir greitėjimo juostų nebuvimo Geležinio Vilko ir A. Goštauto gatvių sankryžoje įvyksta daug avarijų“, – skelbia savivaldybė.
 
Skeptikų balsas
 
Su tokiais teiginiais ginčytis sunku, bet jau pasigirdo skeptiškų balsų, esą pinigai už šią estakadą bus išmesti į balą, nes ji iš esmės reikalinga tik keliems šimtams pietinėje miesto dalyje gyvenančių ir „Verslo trikampyje“ dirbančių vilniečių.
 
Skeptikų manymu, naujoji estakada neišvaikys ir Geležinio Vilko gatvę nuolat dusinančių transporto spūsčių, nes jų priežastys yra visai kitos, nei į A. Goštauto gatvę bandantys patekti vairuotojai.
 
Be to, jei eismą Geležinio Vilko gatvėje sustabdo bet kurioje jos vietoje įvykusi net menkiausia avarija, tai kas bus, kai šioje itin judrioje gatvėje trejus metus vyks statybos.
 
Tikisi išsisukti pigiau
 
Įgyvendinus projektą bus rekonstruota 1121 m ilgio Geležinio Vilko gatvės ruožas, pastatyta 177,5 m ilgio estakada, įrengtos aplinkosauginės ir eismo saugos priemonės.
 
Estakados statyba bus iš dalies finansuojama ES fondų lėšomis. Numatoma, kad ES parama projektui finansuoti sudarys 17,53 mln. litų, valstybės biudžeto lėšos – 2,16 mln. litų, savivaldybės – iki 15,31 mln. litų.
 
Tačiau tikslus savivaldybės lėšų poreikis paaiškės paskelbus darbų atlikimo konkursą. „15 mln. litų yra maksimali suma, kurią iš savo biudžeto skirs savivaldybė. Tačiau tikimės, kad gavę konkursinius pasiūlymus pamatysime, jog tokios sumos nereikia“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės Komunalinio ūkio departamento direktorius Virginijus Pauža.
 
Pasak jo, nereikėtų svarstyti, ar naujoji estakada yra reikalinga – miestas esą turėtų tik džiaugtis kiekvienu eismo kokybe pagerinančiu objektu. Be to, ką nors keisti jau per vėlu, nes šios estakados statybą jau patvirtino Transporto investicijų inspekcija, o tai reiškia, kad projektui jau paskirtos ES lėšos.
 
V. Pauža taip pat žadėjo, kad dėl estakados statybos vairuotojai didesnių nepatogumų neturėtų patirti: „Didelių trukdžių eismui nebus. Parengsime eismo organizavimo planą, viskas bus gerai“.
 
Prie Ukmergės gatvės blogiau
 
Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas Algirdas Šešelgis dienraščiui teigė, kad apie būsimą estakadą sužinojo tik tada, kai naujiena apie ją buvo paskelbta savivaldybės interneto tinklalapyje.
 
„Mes, kaip eismo organizatoriai, džiaugiamės kiekvienu nauju objektu. Tačiau estakados statybų su mūsų skyriumi niekas nederino. Tiesa, tuo metu, kai gimė pati šios estakados idėja, aš savivaldybėje dar nedirbau. Mūsų darbas prasidės, kai estakada jau bus pastatyta ir reikės pastatyti kelio ženklus, nubrėžti ženklinimo linijas ir panašiai. Tiek galiu pasakyti kaip savivaldybės pareigūnas. Bet kaip eilinis vilnietis galiu pasakyti, kad turiu viziją, kaip reikėtų organizuoti eismą Vilniuje“, – nutęsė A. Šešelgis.
Ir užsiminė, kad miestui labai naudinga būtų dviejų lygių sankryža Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankirtoje.
 
Spręs problemą, kurios nėra
 
Kur kas atviriau nuomonę apie naująją estakadą dėstė vienoje sostinės vairavimo mokyklų instruktoriumi dirbantis Vadimas. Jis taip pat mano, kad didžiausią dėmesį reikėtų skirti Geležinio Vilko ir Ukmergės gatvių sankirtai, o ne milijonus kišti į estakadą, kurios naudos dauguma vilniečių nepajus.
 
„Su kolegomis kaip tik juokavome, kad bus padarytas tiesus kelias nuo K. Brazauskienės viešbučio iki Seimo. Tokia ir mano nuomonė apie šituos planus“, – rėžė pašnekovas.
 
Pasak jo, naujoji estakada spręs neegzistuojančią problemą, nes patekti iš Geležinio Vilko gatvės į A. Goštauto gatvę ir taip nesunku, nebent „esi visiškas pižonas ir manai, kad visur ir visada turi važiuoti tiesiai“.
 
„Geriau jie pirma pabaigtų aplinkkelius tiesti. O Geležinio Vilko gatvę tereikia išplatinti – ir pigiau bus, ir naudos daugiau. Dabar visi šie pinigai iš esmės bus išleisti tam, kad būtų padarytas vienas kairysis posūkis į A. Goštauto gatvę“, – stebėjosi pašnekovas.
 
Naiviomis Vadimas vadina ir sostinės valdininkų kalbas, kad vykdant statybas spūstys nepadidės. „Paklauskite bet kurio kasdien Geležinio Vilko gatve važiuojančio vilniečio, ar atsirastų spūstys, jei į šią gatvę išriedėtų bent vienas ekskavatorius. Neabejoju, kad atsakymai būtų vienareikšmiški. O estakados vienu ekskavatoriumi nestatomos“, – aiškino sostinės gatves kaip savo kiemą pažįstantis vilnietis.
 
 

Komentarai

Vitalijus Chnykinas 2010-12-03 12:01

durniu laivas


Jūsų komentaras

Vardas:

Autotransportas

Автономный грузовик без водителя на дороге в Германии

Sunkvežimis be vairuotojo pradėjo komercinius reisus Vokietijoje

Naktimis Vokietijos Edermiundėje, netoli Kaselio, tarp Lidl paskirstymo centro ir parduotuvės važinėja septynių metrų ilgio elektrinis sunkvežimis. Jis gabena 15 euro padėklų, maršrute važiuoja 15–25 km/val. greičiu ir išvažiuoja į viešąjį kelią. Vairuotojo kabinos ši transporto priemonė apskritai neturi: nėra nei vairo, nei vairuotojo sėdynės, nei žmogaus viduje.

2026-09-26
0

Tarifų chaosas, 48 valandų streikas ir klausimai dėl EES: Europos krovinių pervežimo keliais savaitės apžvalga

2026 m. vasario 23 d. prasidėjusi savaitė atnešė tris didelius įvykius, kurie tiesiogiai paveikė Europos krovinių vežėjus keliais. Europos Parlamentas sustabdė prekybos susitarimo su JAV ratifikavimą po to, kai D. Trumpas įvedė 10% universalųjį tarifą ir pagrasino jį padidinti iki 15%. Vokietijoje 48 valandų viešojo transporto streikas paralyžiavo daugiau nei 80 miestų ir sukėlė problemų tarpvalstybinei logistikai. O dėl visiško biometrinės EES sistemos įjungimo terminų užvirė kova tarp aviacijos sektoriaus ir Europos Komisijos. Šioje apžvalgoje – kiekvieno įvykio analizė ir pasekmės vežėjams.

2026-03-02
0

Norvegija pridėjo 30 cm prie autotraukinių ilgio. Kodėl sektorius tuo ir džiaugiasi, ir nelabai

Nuo 2026 m. vasario 23 d. Norvegijoje įsigaliojo „Forskrift om bruk av kjøretøy“ – transporto priemonių eksploatavimą reglamentuojančio teisės akto – pataisos. Dabarmoduliniai 25,25 m ilgio autotraukiniai, 24 metrų junginiai ir puspriekabės su 45 pėdų konteineriais gali būti 30 cm ilgesni už nustatytą ribą – su sąlyga, kad vilkikas turi sertifikuotą aerodinaminę kabiną. Šis pakeitimas panaikina apribojimą, kuris daugiau nei dvejus metus neleido Norvegijos vežėjams naudoti naujų „Volvo FH Aero“ kabinų paklausiausiose konfigūracijose. Tačiau sektorius mano: to per mažai ir per vėlai.

2026-02-27
0

Pigių siuntų iš Kinijos era baigiasi. Ar Lenkijos vežėjai laimi?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. didžiajai daliai el. prekybos siuntų iš už ES ribų, kurių vertė nesiekia 150 €, bus taikomas fiksuotas 3 € muitas už kiekvieną siuntoje esančią prekių kategoriją. 2026 m. vasario 11 d. ES Taryba galutinai patvirtino šią priemonę – ji įgijo įstatymo galią. Tai neapmokestinamų smulkių siuntų eros pabaiga – modelio, kuriuo dešimtmečius naudojosi Kinijos prekyvietės. Rinkos reakcija jau matoma: „Shein“ netoli Vroclavo atidarė vieną didžiausių logistikos centrų Europoje (740 tūkst. kv. m), „Temu“ siekia 80% Europos užsakymų išsiųsti iš vietinių sandėlių, o Lenkijos sandėlių nekilnojamojo turto rinka išgyvena investicijų bumą. Krovinių vežimo keliais ir logistikos įmonėms tai reiškia naujus krovinių srautus, naujus klientus – ir naujus reikalavimus.

2026-02-26
0

Didžiausias Europos krovinių vežėjas praranda beveik pusę darbuotojų. Kam atiteks jo kroviniai?

Naujasis “DB Cargo” generalinis direktorius Bernhardas Osburgas pristatė radikalų “Deutsche Bahn” krovinių dukterinės įmonės restruktūrizavimo planą. Iš 14 000 darbuotojų Vokietijoje iki 2030 metų darbo neteks 6 200 žmonių – tai 44% viso personalo. Ypač stipriai nukentės pavienių vagonų siuntų segmentas (Einzelwagenverkehr), kuriame bus panaikinta apie 2 000 pozicijų. Tikslas – pirmą kartą per daugelį metų pasiekti nenuostolingą veiklą jau 2026 metais. Europos autovežiams ir logistams tai signalas: dalis krovinių, kurie anksčiau judėjo bėgiais, netrukus atsidurs keliuose.

2026-02-25
0