Draudikai: vežėjai ir ekspeditoriai ragina savininkus drausti savo krovinius
Prasidėjus 2011-iesiems, apžvelkime praėjusių metų šalies draudimo rinkos tendencijas. Anot draudimo bendrovių, didelis dėmesys skiriamas riziką valdantiems ir drausmingiems vežėjams – jiems siūlomos palankesnės visų rūšių draudimo sąlygos. Be to, pastebima tendencija, kad vežėjai ir ekspeditoriai kelia vis daugiau reikalavimų krovinių savininkams.
Draudimo rinka plėtėsi
Anot „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovo Arūno Raziūno, 2010 m. pirmąjį pusmetį transporto draudimo žalų statistika buvo panaši į 2009 m. Antroje praėjusių metų pusėje pastebėtas rinkos atsigavimas. „Augo draudžiamųjų įvykių skaičius. Padaugėjo autoįvykių, kai nepataisomai sugadinama transporto priemonė. Apibendrindami galime pasakyti, kad per praėjusius metus draudžiamųjų įvykių skaičius išaugo apie 10 proc.“, – dėsto A. Raziūnas.
Kai kurios draudimo bendrovės vėl pastebi sunkmečiu išnykusią tendenciją – vis dažniau pasitaiko atvejų, kai ekspeditoriai ir vežėjai ragina krovinių savininkus apdrausti savo krovinius.
Kai kurios draudimo bendrovės vėl pastebi sunkmečiu išnykusią tendenciją – vis dažniau pasitaiko atvejų, kai ekspeditoriai ir vežėjai ragina krovinių savininkus apdrausti savo krovinius.
Anot „ERGO LIETUVA“ Krovinių, technikos ir garantijų draudimo skyriaus vadovo Dariaus Bivainio, sunkmečiu, kai vežėjų rinkoje vyravo arši konkurencija dėl kainų, papildomų reikalavimų kėlimas krovinių savininkams kėlė grėsmę prarasti klientų, o draudimo bendrovės siūlė ne itin konkurencingas paslaugos kainas. „Dabar, kai gabenimų rinka atsigauna, vežėjai ir ekspeditoriai vėl kelia kokybės kartelę tiems, kurie teikia paslaugas, taigi renkasi saugesnį verslo variantą“, – aiškina D. Bivainis.
Kitokia kainodara
Draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ peržiūrėjo savo kainodaros principus ir plačiau pradėjo taikyti individualią kainodarą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, kai nustatomas įmokos dydis, yra bendrovės nuostolių istorija: įvykių kiekis, tenkantis vienai transporto priemonei. „Mūsų vertinimu, vežėjams, kurie skiria daug dėmesio vairuotojų kvalifikacijai, nuostolių prevencijai, įmoka liko panašaus dydžio ar pakilo nežymiai – apie 10 proc. Įmonėms, kurios patiria itin daug įvykių, įmokos kilo daugiau. Tai reiškia, kad drausmingiems nereikia mokėti už tuos, kurie neskiria didelio dėmesio saugumui kelyje. Tokiu būdu išlaikėme absoliučią daugumą savo drausmingų klientų ir pritraukėme naujų,“ – sako „PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas.
Pasak D. Bivainio, per pastaruosius kelis metus itin didelių pokyčių vežėjų privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės TPVCA ir kasko draudimo žalų statistikoje bendrovė neužfiksavo, tačiau daug dėmesio skyrė klientų segmentavimui pagal rizikingumą. „Drausmingiems klientams pasiūlėme palankesnes sąlygas nei tiems, kurie savo draudimo istorijoje turi daug žalų. Toks skaičiavimas teisingesnis drausmingų vežėjų atžvilgiu, nes draudimo rizikos našta nekrenta ant jų pečių – ją turi prisiimti tie, kurie ir didina šios draudimo rūšies nuostolingumą,“ – sako jis.
A. Raziūnas papildo, kad ir kasko, ir TPVCA draudimo kainos yra apskaičiuojamos atsižvelgiant į individualias kliento rizikas: maršrutų teritoriją, gabenamus krovinius, drausmingumo istoriją ir pan.
Įvykių priežastys
„ERGO LIETUVA“ duomenimis, dažniausios patiriamų žalų priežastys – avarijos. Vidutinė kasko ir civilinės atsakomybės draudimo žala 2010 m., jei lygintume su 2009 m., beveik nekito ir siekė atitinkamai 2,1 ir 2,4 tūkst. Lt. Bendrovė užregistravo 13,2 tūkst. kasko draudimo žalų, išmokėjo ir rezervavo 28,4 mln. Lt. 2009 m. buvo gauta 14,2 tūkst. pranešimų apie žalas, o išmokėta ir rezervuota 30,6 mln. Lt. TPVCA žalų skaičius 2010 m. siekė 9,5 tūkst. Klientams išmokėta ir rezervuota buvo beveik 23 mln. Lt – 2 mln. Lt mažiau nei 2009 m.
„PZU Lietuva“ duomenys byloja, kad dažniausios komercinio transporto draudžiamųjų įvykių priežastys – nuvažiavimas nuo kelio ir apsivertimas, staigus stabdymas (įvažiavimas į kitą automobilį), rečiau pasitaiko gaisrų. Dažnai atsitinka, kad akmenukai apgadina priekinius stiklus ir veidrodėlius. Daugiausia įvykių nutinka ne Lietuvoje.
Ateities perspektyvos
Anot A. Raziūno, kasko draudimo įmokos krito apie 40 %. Tai lėmė sumažėjusi rizika bei sumažėję servisų įkainiai. „Transportavimo intensyvumui grįžtant į buvusį lygį, manome, kad neišvengiami didės ir draudiminių įvykių skaičius. Taigi, vadovaujantis sveika verslo logika, dėl augančių žalų skaičiaus draudikai tikėtina bus priversti peržiūrėti galiojančias kasko ir TPVCA draudimo kainodaras krovininiam transportui,“ – sako jis.
„PZU Lietuva“ Produktų ir rizikos valdymo departamento direktorius Edvardas Skupas pabrėžia, kad ir toliau kainodara bus paremta individualiu požiūriu į konkretaus kliento drausmingumą, lojalumą ir įsigyjamas kitas mūsų bendrovės draudimo rūšis. Tokie klientai, anot jo, visuomet turės geriausias sąlygas.
„Lisco Gloria“ pamoka
Antroje 2010 m. pusėje proveržis pastebėtas ir krovinių draudimo rinkoje. Gaisras kelte „Lisco Gloria“ sukrėtė vežėjų rinką – išryškėjo problema, kad savo kroviniais savininkai rūpinosi nepakankamai, tikėdamiesi, kad visa atsakomybė už juos tenka vežėjui. Taigi daugelis šiame kelte buvusių krovinių buvo nedrausti, todėl iki šiol jų savininkams nėra atlyginti patirti nuostoliai.
„Pastebime, kad karti patirtis krovinių savininkus paskatino domėtis, kaip savo turtui būtų galima suteikti visapusišką apsaugą. Šiuo metu jaučiamas didelis susidomėjimas krovinių draudimu: draudimo bendrovėje užklausų apie krovinių draudimą skaičius išaugo trečdaliu, o pasirašomų sutarčių skaičius – 10 proc. Sulaukiame nemažai klausimų, kokia yra krovinių draudimo apimtis ir ar būtų atlyginti nuostoliai, jeigu krovinys sudegtų laive,“ – sako D. Bivainis.
Po įvykio kelte smarkiai išaugo kasko draudimo išmokos. „Spalio mėnesį draudimo rinkoje buvo išmokėta beveik didžiausia suma šiais metais – 86 mln. Lt, t.y. 15 proc. daugiau negu rugsėjo mėnesį,“ – sako E. Skupas.
Komentarai
Kol kas komentarų nėra
Jūsų komentaras